Defalkavimas yra terminas, susijęs su netinkamu lėšų tvarkymu ar pasisavinimu. Šis netinkamas elgesys gali būti susijęs su klientų mokėjimais, piktnaudžiavimu projektui užbaigti skirtais ištekliais ar net įmonės lėšų panaudojimu asmeniniam naudojimui. Daugelis defalkavimo formų yra neteisėtos ir baudžiamos įkalinimu bei griežtomis baudomis.
Viena iš labiausiai paplitusių defalkavimo formų yra grobstymas. Pagal šį scenarijų darbuotojas, turintis prieigą prie įmonės lėšų, nusprendžia pavogti lėšas, tuo pačiu imdamasis veiksmų, kad vagystė nebūtų aptikta. Procesas gali apimti apskaitos įrašų keitimą arba išlaidų ataskaitų pateikimą apie išlaidas, kurios faktiškai niekada nebuvo patirtos. Tokio pobūdžio lėšų pasisavinimas yra pavyzdys veiklos, kuri galiausiai gali baigtis kalėjimu, jei veikla bus aptikta.
Fiduciarinis aplaidumas yra dar viena verslo pasaulyje sutinkama defalkavimo rūšis. Čia pareigūnai ar darbuotojai, kuriems patikėti įmonės ištekliai, nusprendžia panaudoti lėšas kitiems tikslams, nei buvo numatyta. Pavyzdžiui, pareigūnui gali būti suteikta konkreti lėšų suma, skirta tam tikram turtui užtikrinti, bet vietoj to pinigus panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, klientams pramogauti ar kito turto pirkimui. Kadangi lėšos panaudotos ne pagal darbuotojui duotus nurodymus, jis laikytinas nerūpestingu. Tokio pobūdžio situacijose darbo santykių nutraukimas dažnai yra atsakas, kai apie aplaidumą sužino kiti įmonės darbuotojai.
Defalkacija taip pat gali vykti nekilnojamojo turto pramonėje. Vienas iš pavyzdžių susijęs su lėšų įvedimu į sąlyginio deponavimo situaciją. Dažniausiai tai daroma suprantant, kad lėšos bus skirtos tik nekilnojamojo turto pirkimo finansavimui sutvarkyti. Jei tos lėšos naudojamos bet kokiam kitam tikslui, įvyko neteisėtas pasisavinimas arba defalkavimas. Priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir sudėtingumo, defalkacija gali būti tokia didelė, kad dėl ieškinių atsiradusios skolos negalima padengti bylinėjimosi ar kitomis teisinėmis priemonėmis.
Daugumoje šalių įstatymai ir taisyklės apibrėžia, kas tam tikroje šalyje yra ir nelaikoma nusikalstamu defalkavimu. Tie patys įstatymai taip pat nustato įkalinimo ar kitų baudžiamųjų veiksmų, kurie gali būti atliekami, gaires, jei nustatomas piktnaudžiavimas ištekliais, o kaltininkas teisiamas ir nuteistas už nusikaltimą. Dėl šios priežasties svarbu suprasti, kokie veiksmai tam tikroje šalyje apibrėžiami kaip defalkavimas ir kokių veiksmų galima imtis prieš kaltąją šalį.