Degeneracinis artritas yra lėtinis sąnarių uždegimas, galintis sukelti negalią ir stiprų skausmą. Tai labiausiai paplitęs artrito tipas, dažnai pasireiškiantis vyresniems nei 45 metų vyrams ir vyresnėms nei 55 metų moterims, taip pat sužalojus kaulus ir sąnarius. Degeneracinis artritas nėra išgydomas, tačiau gali būti naudojami įvairūs būdai jį valdyti ir sumažinti jo poveikį organizmui.
Ši būklė taip pat žinoma kaip osteoartritas (OA) arba degeneracinė sąnarių liga (DJD). Tai sukelia laipsniškas kremzlės, kuri paprastai saugo kūno sąnarius, irimas. Kai kremzlė irsta, sąnarys pradeda smarkiai dilti, o laikui bėgant jis gali irti. Kai organizmas bando susidoroti su uždegimu, taip pat gali atsirasti kaulų ataugų ir mazgų. Rezultatas – sustingęs, skausmingas sąnarys, kuris gali būti negalios šaltinis.
Pirštai, keliai, klubai ir stuburas yra dažnos artrito vystymosi vietos. Būklė paprastai prasideda nuo silpno skausmo ir nedidelio karščio aplink sąnarius, o progresuoja iki stipraus skausmo ir sustingimo. Skausmo lygis, susijęs su šia būkle, gali skirtis priklausomai nuo paros laiko ir oro. Pavyzdžiui, daugelis pacientų patiria didesnį skausmą ir sustingimą esant šaltam, drėgnam klimatui. Kai kuriais atvejais artritas gali tapti toks sunkus, kad sąnariai susisuka ir deformuojasi, kaip matyti kai kurių pagyvenusių žmonių rankose.
Atrodo, kad degeneracinis artritas yra genetinis komponentas, nes kai kurios šeimos yra labiau linkusios nei kitos. Gydytojai taip pat mano, kad šio diroderio atsiradimo tikimybę galima sumažinti reguliariai mankštinantis, valgant sveiką mitybą ir galbūt vartojant papildų, tokių kaip gliukozaminas, kurie skirti sąnarių sveikatai palaikyti. Fizinė terapija po trauminių sužalojimų taip pat gali sumažinti artrito išsivystymo riziką, nes skatina stiprius, sveikus sąnarius ir visišką atsigavimą.
Gydytojas dažnai gali diagnozuoti degeneracinį artritą tiesiog pasikalbėdamas su pacientu ir atlikdamas paprastą fizinį egzaminą. Diagnozei patvirtinti ir pacientui geriausiam veiksmui nustatyti gali būti naudojamos diagnostikos priemonės, tokios kaip rentgeno spinduliai, sąnarių skysčių analizė ir artroskopija. Vaistai gali būti naudojami skausmui malšinti kartu su fizine terapija, o kartais padeda ir alternatyvi medicina, pavyzdžiui, akupunktūra. Kai kuriais atvejais norint susidoroti su sutrikimu, gali prireikti operacijos, skirtos labai pažeistiems sąnariams pakeisti arba taisyti.