Deguonies įsiskolinimas yra fiziologinis reiškinys, atsirandantis, kai kas nors suvartoja deguonį greičiau, nei gali jį pakeisti, todėl susidaro deguonies trūkumas, dėl kurio padidėja kvėpavimas, nes organizmas bando pakeisti panaudotą deguonį. Klasikiškai deguonies skola atsiranda, kai žmonės mankštinasi, todėl žmonės po treniruotės sunkiai kvėpuoja. Treniruodami sportininkai gali padidinti savo fizinę ištvermę, taip sumažindami deguonies įsiskolinimo greitį, leisdami jiems dirbti sunkiau ir ilgiau nei žmonėms, kurie nėra geros fizinės būklės.
Nemažai veiksnių prisideda prie deguonies skolos atsiradimo. Kad raumenys veiktų gerai, jie turi būti aprūpinti deguonimi. Deguonis taip pat naudojamas gaminant ATP – medžiagą, kuri yra labai svarbi raumenų funkcijai. Kai organizmo aprūpinimas deguonimi pradeda išsekti, jis pereina prie anaerobinio kvėpavimo, kad maitintų raumenis, todėl pieno rūgštis kaupiasi kaip šalutinis produktas. Pieno rūgštis gali sukelti mėšlungį, o vienintelis būdas ją suskaidyti – ją oksiduoti. Šie veiksniai kartu skatina organizmą tiekti daugiau deguonies tokiais būdais kaip kraujagysles plečiant, širdies susitraukimų dažnį ir kvėpavimą.
Ilgainiui žmonės bus tiek pavargę, kad nebegalės mankštintis, kol nebus išspręstos skolos atsipalaidavimas ir gilus kvėpavimas. Gilus kvėpavimas leidžia organizmui prisotinti kraują deguonimi, gaminti daugiau ATP ir suskaidyti pieno rūgštį. Po nustatyto poilsio laikotarpio vėl bus galima užsiimti fizine veikla, nors žmonės gali pastebėti, kad antrojo pratimo metu jie greičiau pavargs, nebent visiškai atsigaus.
Žmonės gali vadinti padidėjusį kvėpavimą, atsirandantį po sunkaus fizinio krūvio, kaip „deguonies skolą“ arba „deguonies debetą“. Kiti nori „atsigauti deguonies“ arba „perteklinis deguonies suvartojimas po treniruotės“. Deguonis nėra vienintelis dalykas, kurio organizmui gali tekti papildyti po sunkaus fizinio krūvio; žmonėms gali prireikti elektrolitų, kad atkurtų elektrolitų pusiausvyrą organizme, kartu su mityba, kuri padės jų kūnams gaminti reikalingus neurotransmiterius.
Kvėpuojant po treniruotės, svarbu giliai ir ilgai kvėpuoti, kad deguonis patektų giliai į plaučius, nors gali kilti pagunda greitai kvėpuoti, nes kūnas jaučiasi alkanas. Lėtas, gilus kvėpavimas į plaučius pateks daugiau deguonies, grąžins skolą ir leis širdies ritmui sulėtėti, o kraujagyslės susitrauks iki normalaus dydžio, o reikalingas deguonis cirkuliuoja per kūną.