Deguonies suvartojimas yra matas, kiek organizmas sunaudoja deguonies per minutę. Maksimalus žmogaus deguonies suvartojimo gebėjimas, žinomas kaip VO2 max arba didžiausias deguonies pasisavinimas, yra vienas geriausių būdų nustatyti asmens širdies ir kraujagyslių sistemos tinkamumo lygį. Sporto treneriai naudoja specialias laboratorines mašinas, kad apskaičiuotų VO2 max tiesiogiai, tačiau žmonės namuose taip pat gali įvertinti VO2 max naudodami netiesioginius metodus, pvz., 1.5 mylios (2.4 m) bėgimo testą.
Elitinis ištvermės sportininkas, turintis aukštą fizinio pasirengimo lygį, gali pasiekti didesnį VO2 max. Tai reiškia, kad jie turi didelę maksimalią deguonies talpą, todėl efektyviai sunaudoja daugiau deguonies. Sportininkai gali naudoti savo deguonies suvartojimo duomenis, kad išmatuotų aerobinio lygio pagerėjimą, apskaičiuotų konkrečius kalorijų poreikius ir nustatytų optimalų širdies ritmą ištvermės treniruotėms.
Yra du būdai išreikšti deguonies suvartojimą: absoliučiais dydžiais deguonies litrais per minutę (L/min) arba santykiniais dydžiais deguonies mililitrais kilogramui kūno svorio per minutę (mL/kg/min). Vyrų deguonies suvartojimas paprastai yra didesnis nei moterų. Kiti veiksniai, turintys įtakos VO2 max, yra žmogaus kūno sudėtis, amžius, žemės aukštis virš jūros lygio ir aplinkos temperatūra.
Žmonės gali padidinti deguonies suvartojimą treniruodami ištvermę; todėl sportininkai gali reguliariai matuoti savo VO2 max lygį, kad patikrintų ištvermės pagerėjimą. Mitybos specialistas gali naudoti deguonies suvartojimo duomenis, kad tiksliai nustatytų žmogaus medžiagų apykaitos greitį ir kalorijų poreikius bei rekomenduotų tinkamus maisto produktus, atitinkančius asmens energijos poreikius. Sporto treniruokliai taip pat naudoja VO2 max kurdami optimalias ištvermės treniruočių programas. Sportininkai gali pagerinti savo aerobinius gebėjimus, jei jie nuolat treniruojasi tam tikra procentine savo VO2 max, kuri atitinka optimalų širdies ritmo lygį, kurį galima išmatuoti širdies ritmo monitoriumi pratimų metu.
Fiziologijos laboratorijose paprastai yra speciali įranga, skirta tiesiogiai ir tiksliai matuoti deguonies suvartojimą. Automatizuotas bėgimo takelis ar stacionarus dviratis palaipsniui didina pratimų intensyvumą iki maksimalaus aerobinio pajėgumo, o kvėpavimo kaukė siunčia deguonies koncentracijos duomenis į kompiuterį. Taip pat yra netiesioginių testų, kurie gali numatyti žmogaus VO2 max. Dažnas netiesioginis bandymas yra 1.5 mylios (2.4 m) bėgimo testas. Atliekant šį testą, žmonės registruoja laiką, kurio reikia, kad jie kuo greičiau nubėgtų 1.5 mylios (2.4 m), ir nustato savo apytikslį VO2 max, naudodami specialų skaičiavimą, kuris taip pat apima amžių ir kūno svorį.