Dekompresinė chirurgija – tai procedūra, atliekama siekiant sumažinti spaudimą nervų šaknims arba nugaros smegenims. Šis terminas taip pat gali būti vartojamas tam tikro tipo artroskopinėms pečių, kelių ir kitų kūno sąnarių operacijoms apibūdinti. Šią operaciją taikant bendrąją nejautrą atlieka chirurgijos specialistas su pagalbos komanda, įskaitant slaugytoją ir anesteziologą. Atsigavimo laikas skiriasi, priklausomai nuo procedūros pobūdžio.
Daugybė medicininių problemų gali sukelti nervų, sąnarių ir nugaros smegenų suspaudimą. Tai gali būti kaulinės ataugos, stenozė ar susiaurėjimas, išsipūtę ar sugriuvę diskai, sustorėję sąnariai ir palaidi raiščiai. Žmonėms, patiriantiems spaudimą, gali pasireikšti tokie simptomai kaip tirpimas, dilgčiojimas, deginimas ir ribotas judesių diapazonas. Medicininiai vaizdiniai tyrimai naudojami norint vizualizuoti vietą ir nustatyti slėgio vietą bei šaltinį.
Dekompresinė chirurgija paprastai nėra pirmoji gydymo kryptis. Pirma, bandomos nechirurginės priemonės slėgiui kontroliuoti arba sumažinti. Tai gali būti fizinė terapija, vaistai uždegimui mažinti ir kiti metodai. Jei šios priemonės nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti susitikti su chirurgu ir aptarti dekompresinę operaciją. Chirurgas atliks įvertinimą, kad nustatytų, ar pacientas yra tinkamas kandidatas, ir surinks informaciją, kuri bus naudojama operacijos metu, kad būtų užtikrintas aukščiausias priežiūros standartas.
Dekompresinės operacijos tikslas – nustatyti ir paleisti slėgio šaltinį bei stabilizuoti sritį, kad slėgis nebedidėtų. Prieš eidamas į operacinę, chirurgas parengia planą, remdamasis vaizdiniais tyrimais, fizine paciento apžiūra ir paciento apklausa. Minimaliai invaziniai metodai gali būti naudojami siekiant sumažinti operacijos apimtį, sutrumpinti gijimo laiką ir sumažinti galimų komplikacijų skaičių.
Po dekompresinės operacijos pacientams paprastai reikia pailsėti ir jiems gali prireikti fizinės terapijos, kuri padėtų jiems atsigauti. Fizinė terapija padeda stiprinti jėgas, kad žmonės mažiau susižalotų. Pacientams taip pat gali tekti iš naujo išmokti tam tikrus judesių modelius, vadovaujant kineziterapeutui, kuris padeda pacientams išvengti žalingų įpročių, dėl kurių gali susižaloti, išsivystymo. Kai kurie žmonės po dekompresinės operacijos gali grįžti į normalų aktyvumo lygį, o kitiems gali tekti šiek tiek pakeisti savo gyvenimo būdą, pavyzdžiui, dėvėti įtvarus sportinei veiklai.