Delnų hiperhidrozė yra medicininis terminas, naudojamas apibūdinti pernelyg aktyvias prakaito liaukas rankų srityje. Kartais šį prakaitavimą sukelia nervinė energija ar baimė, o kartais gali atsitikti ir be jokios akivaizdžios priežasties. Delnų hiperhidrozė nebūtinai yra pavojinga, tačiau ji gali sukelti didelių problemų žmogaus gyvenimo kokybei, nes daugelis socialinių susitikimų tampa labai nepatogūs. Tai taip pat gali trukdyti kai kuriai praktinei kasdienei veiklai, pavyzdžiui, laikyti daiktus ar kelti daiktus.
Dažniausiai delnų hiperhidroze sergantys pacientai skundžiasi gėdymu. Jie gali jausti, kad kiti žmonės pastebi, kaip prakaituoja jų delnai, todėl pacientai gali vengti bet kokių socialinių susitikimų, dėl kurių gali tekti paspausti ranką ar liesti. Priklausomai nuo sutrikimo sunkumo ir paciento mąstysenos, ši problema kartais gali būti socialiai žalinga ir sukelti sunkią depresiją ar socialinį nerimą. Kiti pacientai gali sirgti delnų hiperhidroze, jos niekada nevargina, ir jie gali niekada nesikreipti dėl šio sutrikimo gydymo.
Terminas hiperhidrozė vartojamas apibūdinti bet kokiai problemai, susijusiai su pernelyg dideliu prakaitavimu. Kai kuriems žmonėms gausus prakaitavimas visame kūne, o kitiems tik vienoje srityje, pavyzdžiui, veidas ar rankos. Delnų hiperhidrozė yra viena iš labiausiai paplitusių šio sutrikimo atmainų ir dažniausiai yra susijusi su netinkamais arba pernelyg aktyviais nerviniais signalais.
Bandydami gydyti delnų hiperhidrozę, dauguma pacientų gali naudoti paprastas namų gynimo priemones, pavyzdžiui, užsitepti miltelių ant rankų arba tepti standartinius antiperspirantus. Taip pat yra specialių cheminių medžiagų, kurios gali apriboti prakaitavimą, jei jos tepamos ant odos, o kai kurioms iš jų reikia recepto. Kai kurie pacientai gali kontroliuoti simptomus, spręsdami socialinio nerimo problemas, dėl kurių jie gali prakaituoti, tačiau dauguma jų paprastai turi atsitiktinių prakaitavimo problemų, kurių negalima kontroliuoti.
Kai problema yra pakankamai rimta, gydytojai gali rekomenduoti chirurginę procedūrą, skirtą nupjauti nervus, kurie sukelia prakaitavimą. Šis metodas kažkada buvo labai rimta procedūra, nes ji apima didelius pjūvius krūtinės srityje, o operacija dažnai buvo laikoma pernelyg pavojinga, palyginti su problemos sunkumu. Modernesnė operacijos versija apima nedidelius pjūvius ir kameros įkišimą į vamzdelį. Šis naujesnis metodas kartais gali leisti pacientams grįžti namo po vienos dienos pasveikimo. Paprastai ji naudojama dažniau nei originali versija, nes ji dažnai yra patogesnė ir mažiau pavojinga.