Demencija pugilistica yra sutrikimas, kuris išsivysto per kelerius metus dėl daugelio galvos traumų epizodų. Dažni smegenų sukrėtimai gali sukelti nuolatinį smegenų pažeidimą, dėl kurio palaipsniui blogėja protiniai gebėjimai. Ši būklė labai paplitusi tarp profesionalių boksininkų arba pugilistų, kaip rodo jos pavadinimas. Demencija pugilistica nėra išgydoma, nors vaistai ir terapija gali padėti sulėtinti pažinimo degeneracijos greitį ir padėti pacientams išmokti gyventi su liga.
Asmuo, sergantis demencija pugilistica, gali rodyti įvairius psichinius ir fizinius simptomus. Sutrikimas gali slopinti asmens gebėjimą apdoroti rašytinę ar šnekamą kalbą, susikoncentruoti ties užduotimis ir atsiminti įvykius. Kai kurie žmonės patiria psichozės epizodus, nuotaikų svyravimus ir nenuspėjamus elgesio pokyčius. Fiziniai simptomai dažnai yra panašūs į tuos, kurie pasireiškia Parkinsono liga, ir gali apimti rankų drebėjimą, kalbėjimo sunkumus ir motorinių judesių koordinacijos praradimą.
Dementia pugilistica simptomai pasireiškia ne tik boksininkams. Sportininkams, kurie užsiima kontaktinėmis sporto šakomis, tokiomis kaip ledo ritulys ir futbolas, taip pat kyla pavojus susirgti šia liga. Užsiimant greita ir stipria veikla, tokia kaip slidinėjimas ir važinėjimas riedlente, gali išsivystyti demencija pugilistica, jei griujama pakankamai. Pasikartojantys smegenų sukrėtimai ne visada pasireiškia demencija pugilistica. Tačiau tikėtina, kad daugybiniai smegenų sumušimai, smegenėlių pažeidimai ir didžiulė neuronų mirtis pradės kelti problemų maždaug po dešimtmečio.
Gydytojas gali diagnozuoti pugilistinę demenciją, peržiūrėdamas paciento ligos istoriją, įvertinęs esamus simptomus ir atlikdamas vaizdo testus. Kompiuterinė tomografija naudojama fiziniams smegenų ir smegenų kamieno pažeidimo požymiams ieškoti. Elektroencefalogramos ir kiti elektriniai smegenų bangų stebėjimo įrankiai gali padėti neurologui nustatyti paciento būklės sunkumą.
Gydymo priemonės dažniausiai nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju. Gydytojas paprastai skiria vaistus, padedančius išvengti traukulių, drebulio, raumenų spazmų ir kitų fizinių sutrikimo apraiškų. Antipsichoziniai vaistai ir raminamieji vaistai gali būti naudingi pacientams, kurie kenčia nuo elgesio svyravimų, haliucinacijų ir koncentracijos problemų. Daugelis pacientų dalyvauja nuolatinėje kalbos ir fizinėje terapijoje, kad padėtų jiems išlaikyti kuo didesnį savarankiškumo laipsnį kasdieniame gyvenime.
Pugilistinės demencijos išvengti daug lengviau nei gydyti. Dėvėti šalmą būtina užsiimant kontaktiniu ir veiksmo sportu, važiuojant motociklu ir užsiimant kita veikla, kai tikėtina galvos trauma. Dėl didelio boksininkų sergamumo demencija, daugelis pasaulio lygų reikalauja, kad jų sportininkai treniruotėse ir rungtynėse nešiotų apsauginius galvos apdangalus.