Demoduliatorius paprastai žinomas kaip radijo imtuvas. Jis paima AM, FM ir QAM signalus ir iššifruoja juos į garso / vaizdo išvestį. Demoduliatoriai buvo naudojami nuo pat pirmųjų belaidžių perdavimų ir iki šiol naudojami su interneto modemo technologija. Nors šiuolaikiniai demoduliatoriai yra sudėtingesni, demoduliavimo veiksmas bėgant metams pasikeitė labai mažai.
Demoduliatorius yra grandinė, kuri atskiria amplitudės moduliacijos (AM), dažnio moduliacijos (FM) ir kvadratinės amplitudės moduliacijos (QAM) signalus nuo daugybės radijo bangų mūsų atmosferoje ir iškoduoja informaciją iš nešiklio. Nešėjas yra signalas, siunčiamas iš šaltinio, pvz., radijo stoties arba, jei tai yra racijos arba CB radijo imtuvai, kito radijo. Demoduliatorius pirmą kartą buvo naudojamas dar prieš radijo stočių atsiradimą, kai Morzės kodas buvo pagrindinė belaidžio ryšio forma. Tuo metu jis buvo vadinamas detektoriumi. Šiems primityviems įrenginiams nereikėjo rastų signalų konvertuoti į garso signalus, o tik pastebėti radijo bangų buvimą ar nebuvimą.
Pirmasis garso signalo tipas, su kuriuo pradėjo dirbti demoduliatorius, buvo AM. Apvalkalo detektorius ir gaminio detektorius yra dviejų tipų demoduliatoriai, padedantys paimti nešiklio signalą iš AM šaltinio. Apvalkalo detektorius praleidžia srovę tik viena kryptimi, o jo paprastumą iliustruoja ankstyvieji kristaliniai radijo aparatai. Produkto detektorius padaugina gaunamą signalą su osciliatoriaus signalu. Gautas garsas dažnai būna statiškas ir neaiškus.
Palyginti su pagrindine AM sąranka, FM yra daug sudėtingesnis. FM demoduliatoriai būna įvairių tipų, tačiau populiariausias yra Foster-Seeley Discriminator. Šio tipo elektroninis filtras reguliuoja įvesties dažnį savo išėjimo dažniu. Rezultatas – daug aiškesnis garsas nei naudojant AM ir lengviau fiksuojamas signalas. Štai kodėl automobilio radijo AM radijo stotys gali įsijungti ir nesuderinti, kai automobilis pravažiuoja telefono stulpus ir patenka po tuneliais, o FM stotys – ne.
Šiuolaikiniai demoduliatoriai susiduria su QAM signalais, kurie praeina per kompiuterių modemus. Šis demoduliatorius fiksuoja nešlio signalus ore ir konvertuoja juos į skaitmeninį dvejetainį kodą. Taip kompiuteriai gali pasiimti belaidžio interneto signalus. Taip pat šiuolaikiniai demoduliatoriai padeda priimti UHF ir VHF signalus televizijos antenoms.
Demoduliatoriai yra belaidžių technologijų kertinis akmuo. Jų sudėtingumas skiriasi nuo pagrindinio elektroninio paprastumo iki aukštųjų technologijų sudėtingumo. Nuo Morzės kodo iki FM radijo ir belaidžio interneto ši technologija padėjo pasauliui bendrauti.