Depigmentacija yra odos būklė, kai oda praranda spalvą ir tampa blyškesnė, priešingai nei hiperpigmentacija, kai oda tamsėja. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių žmonėms gali išsivystyti depigmentacija – nuo įgimtų problemų, tokių kaip albinizmas, iki laikinų sąlygų, tokių kaip tinea versicolor. Depigmentaciją gali valdyti dermatologas ir gali būti įvairių variantų, priklausomai nuo pagrindinės priežasties.
Ši būklė gali būti klasifikuojama pagal tai, ar ji yra lokalizuota, ar sisteminė. Lokaliais atvejais pažeidžiamas tam tikras odos ar ploto lopinėlis, o likusi odos dalis yra nepažeista. Žmonėms su tamsia oda ši būklė gali būti ypač nerimą kelianti, nes ji bus tokia akivaizdi, nes blyškios dėmės ryškiai išsiskirs ant odos. Sisteminės sąlygos apima plačiai paplitusią depigmentaciją visame kūne. Priklausomai nuo priežasties, jis gali būti laikinas arba nuolatinis.
Vitiligo, kai melanocitai nebeveikia normaliai, yra dažnas depigmentacijos pavyzdys. Dėl šios būklės gali atsirasti dėmių, dėmių ir dryžių, nes kai kurie melanocitai lieka nepažeisti, o kiti miršta. Dažnai pažeidžiamos rankos, todėl jos yra gerai matomos, nebent paciento oda natūraliai blyški arba gali mūvėti pirštines neatkreipdamas dėmesio.
Odai be pigmentacijos kyla saulės žalos rizika. Pacientams, turintiems depigmentacijos sutrikimų, paprastai patariama naudoti stiprų apsaugos nuo saulės priemones, taip pat tokias apsaugos priemones kaip kepurės ir ilgos rankovės, kad jų oda būtų sveika. Aplinką odą galima pašviesinti kremu, kad kontrastas būtų mažiau matomas, o blyškią odą žmonės gali patamsinti makiažu, kad sumažintų spalvų skirtumus. Jei būklė yra išgydoma, dermatologas gali paskirti tinkamą gydymą, o spalvos skirtumas turėtų išnykti.
Depigmentacija nėra pavojinga tol, kol pacientai apsaugo atvirą odą nuo saulės daromos žalos, tačiau ji gali sukelti nerimą ir socialinį diskomfortą dėl didelio matomumo. Pacientai kartais pritraukia nepageidaujamą dėmesį viešumoje ir žmonės gali nenorėti jų liesti, manydami, kad liga yra užkrečiama. Žmonėms, kurie patiria nelaimę dėl odos pigmentacijos skirtumų, gali būti naudinga paslėpti drabužius, o kartais jie gali gauti naudos lankydami psichoterapiją ir paramos grupes, kuriose jie turi galimybę aptarti savo kančias ir sukurti įveikos metodus.
Kai žmonės pastebi odos pigmentacijos pokyčius – patamsėja arba pašviesėja, bet nėra tokios akivaizdžios priežasties kaip ilgalaikis buvimas saulėje, jie turėtų kreiptis į dermatologą, kad įvertintų. Sąlyga gali būti gydoma arba tai gali būti pagrindinės būklės, galinčios kelti pavojų paciento sveikatai, požymis.