„Der Freischütz“ yra trijų veiksmų romantinė vokiečių kompozitoriaus Carlo Maria von Weber, kuris taip pat žinomas dėl Abu Hassano, Die Drei Pintos, Euryanthe, Oberon, Peter Schmoll ir Seine Nachbarn ir Silvana, opera. „Der Freischütz“ turi Johano Friedricho Kindo libretą, paremtą Johano Augusto Apelio ir Friedricho Launo „Gespenterbuch“, kuris taip pat buvo daugelio kitų XIX amžiaus pradžios teatro kūrinių pagrindas.
„Der Freischütz“ premjera įvyko Berlyne Schauspielhus mieste 18 m. birželio 1821 d. – pirmasis muzikinis kūrinys, pastatytas ten po jo atstatymo. „Der Freischütz“ atidarymas yra ypač svarbus, nes jis laikomas etapu kelyje į vokišką operą, kuri skiriasi nuo italų operos. Būdamas devynerių, Richardas Wagneris pamatė Weberį, diriguojantį „Der Freischütz“, jam atrodė įkvepiantis ir, žinoma, pats tapo žinomu operos kompozitoriumi.
„Der Freischütz“ istorija daugiausiai dėmesio skiria vyriausiajam reindžeriui Cuno ir dviem jo padėjėjams Maxui ir Casparui. Makso ir Cuno dukra Agatė yra įsimylėję, bet ji iškėlė sąlygą susituokti, kad Maksas laimėtų princo Ottocar šaudymo konkursą. Tai taip pat yra vyriausiojo reindžerio pareigų perėmimo sąlyga. Pirmąjį konkurso etapą laimi valstietis Kilianas, kuris erzina Maksą dėl to, kad nepataikė visų savo šūvių. Tarp judviejų įsiplieskia kova, tačiau ją numalšina atvykę kiti miškininkai, įskaitant Cuno ir Casparą.
Niekam to nežinant, Kasparas susitarė su Juoduoju medžiotoju Samieliu ir pasinaudoja proga pasakyti, kad Makso ginklas yra užkerėtas. Maksas yra toks nusivylęs, kad Kasparui lengva jį suvilioti. Jis dalijasi vynu su Maksu, suteikdamas jam galimybę nušauti į didžiulį erelį iš ginklo, užtaisyto Freikigelio, stebuklinga kulka, kuri garantuotai pataikys savo žymę. Deja, sako Kasparas, tas, kurį Maxas nušovė, buvo jo paskutinis, bet jis gali gauti dar septynis, jei Maksas ateis į Vilko gleną jo pasitikti vidurnaktį. Kasparo planas yra pasiūlyti Maksą Samieliui kaip auką vietoj savęs.
„Der Freischütz“ II veiksmas prasideda Cuno namuose, kuriame Agathe ir giminaitis atsipalaiduoja, nors keista, vieno iš Cuno protėvių paveikslas nukrito nuo sienos, o Agathe patyrė nedidelę traumą. Ji nerimauja po rytinio vizito pas Atsiskyrėlį, bet tada susitelkia į savo vestuves, o nuotaika prašviesėja. Atvažiuoja Maksas ir pasako, kad jis turi surinkti elnią netoli Wolf’s Glen. Jau pats šios vietos paminėjimas Agathą išgąsdina, tačiau Maksas ją patikina, kad miškininkai neturi jaudintis dėl eiti į mišką naktį, o jis turi skubėti, kol mėnulis vis dar yra lauke.
Glenoje Kasparas paliepia burtą, kad paskambintų Samieliui. Samielis sutinka duoti Kasparui dar trejus gyvus metus mainais į naują auką ir pasiūlo, kad Samielis valdytų Agatą. Kai įžengia į salą, Maksas turi siaubingų vizijų, tačiau nepaisant jų tęsiasi. Septynios kulkos metamos tarp siaubingų pranašumų ir pagaliau pasirodo pats Samielis, dėl kurio tiek Kasparas, tiek Maksas praranda sąmonę.
„Der Freischütz“ III veiksmas prasideda medžiotojams jau besitreniruojančiais. Maksas ir Kasparas pasidalino kulkas, o pirmieji trys Makso šūviai buvo tobuli. Jam liko tik kulka su Samiel valdikliais. Scena persikelia į Agatės kambarį, kur, apsivilkusi vestuvine suknele, ji prisimena sapną, kuriame ji buvo balta balandė ir iškrito iš dangaus, kai Maksas iššovė į ginklą. Atvyksta pamergės, bet paveikslas vėl nukrenta nuo sienos, o tarp vestuvių girliandų randamas laidotuvių vainikas. Jie puošia naują vainiką su rožėmis iš Atsiskyrėlio.
Princas atvyksta baigti šaudymo konkursą, o Cuno prašo jį užbaigti prieš atvykstant nuotakai. Princas savo taikiniu paskiria baltą balandį, tačiau Maksui nutaikius šūvį, įeina Agatė, šaukdama, kad ji yra balandis, ir jis neturėtų šaudyti. Atsiskyrėlis pajudina šaką, o balandis nuskrenda. Maksas nušauna, o Agatė ir Kasparas, kurie slėpėsi už medžio, ant kurio lipo balandis, nukrenta. Kasparas miršta, dalyvaujant Samieliui. Pasirodo, Agatė nemirė. Maksas prisipažįsta ir yra princo ištremtas. Atsiskyrėlis užtaria Makso vardu, o princas bausmę pakeičia metams lygtinai, o po to princas pirmininkaus vestuvėms.