Kas yra dermatologinė dilgėlinė?

Dermatografinė dilgėlinė, dar vadinama dermatografizmu, yra odos sutrikimo tipas, kai oda itin jautri prisilietimui ar spaudimui. Ši būklė dažnai vadinama odos rašymu dėl iškilusio, niežtinčio, raudono bėrimo, kai oda paliečiama ar subraižoma. Manoma, kad tai sukelia tam tikra alerginė odos būklė, nors galimi alergenai, sukeliantys šią būklę, nebuvo nustatyti. Dermatografinės dilgėlinės gydymas dažnai apima antihistamininių vaistų, kurie yra vaistai, vartojami įvairioms alerginėms ligoms gydyti, vartojimą.

Dilgėlinė yra niežtintis, raudonas bėrimas, kuris dažnai būna iškilęs ir niežtintis. Žmonėms, sergantiems dermatografine dilgėline, gali atsirasti dilgėlinė bet kuriuo metu, kai oda subraižoma, trinama ar kitaip sudirginama. Kiti veiksniai, tokie kaip temperatūros pokyčiai ar stresas, gali sukelti dilgėlinės protrūkį. Ši odos liga gali turėti įtakos bet kokio amžiaus žmonėms. Ši būklė po kelerių metų gali išnykti savaime, laikui bėgant gali sumažėti arba tęstis visą gyvenimą.

Daugeliu atvejų dermatografinės dilgėlinės simptomai pasireiškia per kelias minutes po to, kai odą paglostysite ar švelniai subraižysite daiktu, pvz., rašikliu. Šie simptomai paprastai išnyksta be gydymo maždaug per valandą. Esant kitoms šios odos būklės formoms, simptomai gali trukti kelias valandas. Vienas iš tokių pavyzdžių yra uždelstas slėgio dermatografizmas, kuris gali sukelti skausmą ir deginimo pojūtį, kuris gali trukti kelias valandas po spaudimo ant odos.

Šios odos būklės diagnozės nustatymas yra paprasta procedūra. Gydytojas perbrauks odą daiktu, pvz., švirkštimo priemone, ir patikrins, ar švirkštimo priemonės kelyje nėra iškilusių raudonų žymių, rodančių teigiamą dermatografinės dilgėlinės diagnozę. Uždelsto slėgio dermatografijos diagnozė dažnai apima objekto, pvz., sunkios kuprinės, padėjimą ant pečių tam tikrą laiką, o po to patikrinama, ar ant odos nėra simptomų.

Dermatografinei dilgėlinei gydyti ne visada būtina. Jei šios odos būklės sukeltas bėrimas nesukelia skausmo ar niežėjimo, gydymas neskiriamas. Tiems, kuriems pasireiškia simptomai, paprastai skiriami antihistamininiai vaistai, skirti vartoti kiekvieną kartą, kai atsiranda simptomų. Kortizono kremai taip pat gali padėti sumažinti niežėjimą. Kūdikiams ir mažiems vaikams, kuriems diagnozuota ši būklė, paprastai skiriami antihistamininiai vaistai, kol jie yra pakankamai seni, kad suprastų, ar simptomai vargina.