Derybinė galia – tai vartotojų ar pirkėjų galimybė turėti tam tikrą įtaką įvairių prekių ar paslaugų kainų lygiui. Šis terminas taip pat vartojamas užimtumo situacijose ir reiškia būsimo darbuotojo gebėjimą derėtis dėl geresnio darbo užmokesčio ir išmokų, atsižvelgiant į jo suvokiamą vertę darbdaviui. Esamos derybinės galios laipsnis labai priklausys nuo vartotojams siūlomų pasirinkimų skaičiaus arba būsimų darbuotojų, kurie konkuruoja dėl tos pačios pozicijos, skaičiaus ir kokybės.
Aplinkoje, kur abi šalys turi daugiau ar mažiau vienodas derybines galias, paprastai daug lengviau pasiekti abiem šalims priimtiną sprendimą. Jei jėgų pusiausvyra nebus lygi, viena šalis turės neabejotiną pranašumą prieš kitą ir turės daug geresnes sąlygas diktuoti sąlygas. Dėl to mažesnę derybinę galią turinti šalis dažnai turi tenkintis mažesne suma, nei ji nori, kad iš sandorio gautų kokios nors naudos.
Pavyzdžiui, tais atvejais, kai prekės ar paslaugos tiekėjų yra palyginti nedaug, o kiekvienas tiekėjas parduoda prekes kainomis, labai panašiomis į tas, kurias parduoda jo konkurentai, tai vertinama kaip derybinės galios nelygybė. Vartotojas turi mažai galimybių reikalauti mažesnių tarifų, nes konkurentai nustatė savo kainas taip, kad jos atitiktų viena kitą. Pagal šį scenarijų vartotojas turi tik dvi realias galimybes: mokėti kainas, kurias nustato rinką monopolizuojantys subjektai, arba visiškai atsisakyti prekių pirkimo. Kai šios prekės laikomos būtiniausiomis, o ne prabanga, apsispręsti nepirkti gali būti labai sunku.
Kita vertus, situacijos, kai dauguma derybinės galios priklauso vartotojams, gali greitai sumažinti sąnaudas tiek, kad kai kurie tiekėjai nebegali tiekti prekių ir paslaugų bei gauti pakankamai grąžos, kad galėtų tęsti veiklą. Kadangi daugiau tiekėjų žlunga, vartotojams lieka mažai pasirinkimo ir galiausiai gali atsirasti monopolija. Tuo metu nelygybė derybų galioje pereina nuo vartotojo prie kelių likusių tiekėjų, kurie dabar gali nustatyti kainas tokio lygio, kad būtų užtikrintas nemažas pelnas, mažai baiminantis, kad į rinką įsiveržtų nauja konkurencija.
Darbo situacijose derybinės galios laipsnis priklauso nuo su situacija susijusių aplinkybių. Mažame miestelyje, kuriame dominuoja du ar trys darbdaviai, potencialūs darbuotojai turi konkuruoti dėl ribotų pozicijų, kurios gali pasiūlyti labai panašią atlygį nuo vieno darbdavio iki kito, neatsižvelgiant į darbuotojo gabumus ir gebėjimus. Priešingai, darbuotojas, ieškantis pozicijos darbo rinkoje, kurioje yra daug darbdavių, kuriems reikia kvalifikuotos darbo jėgos, turi daug geresnes galimybes siekti ir gauti atlyginimą bei išmokas, kurios yra skirtos pritraukti norimus gebėjimus siūlančius asmenis. Dažnai darbuotojas gali apsvarstyti keletą skirtingų darbo pasiūlymų, pasirinkdamas tą, kuris, jo nuomone, teikia daugiausia naudos.