Deskvamacija yra viršutinių audinių sluoksnių, dažniausiai odos, praradimas, nors kūno viduje esančios struktūros taip pat praranda ląsteles viršutiniuose sluoksniuose, nes po jų atsiranda naujų ląstelių. Tai natūralus procesas, kurį organizmas naudoja tam, kad sukurtų senų ląstelių išsiskyrimo mechanizmą, kai atsiranda naujų ląstelių. Tai taip pat gali būti siejama su ligos vystymusi, kai išsiliejusi oda gali būti pagrindinės medicininės problemos simptomas. Žmonės, atsigaunantys po viršutinių audinių sluoksnių sužalojimų, pavyzdžiui, bėrimų, taip pat patiria pleiskanojimą.
Šis žodis kilęs iš lotyniškos šaknies, vartojamos nurodant žvynų pašalinimą iš žuvies. Sveiki asmenys šį procesą patiria kiekvieną dieną, nes negyvos odos ląstelės, sudarančios viršutinį odos sluoksnį, yra išsklaidytos. Lėtinės odos ligos, tokios kaip egzema ir sausa oda, yra susijusios su pleiskanojimu ir odos ląstelių nykimu greičiau nei įprastai. Kita dažna šio reiškinio priežastis – saulės nudegimas, kai odai gyjant nusilupa viršutiniai odos sluoksniai ir po pažeistu audiniu atsiranda naujų ląstelių.
Tam tikros infekcinės ligos, pvz., stafilokokinės infekcijos, taip pat gali sukelti viršutinių odos sluoksnių šlifavimą, kaip ir radiacijos poveikis. Kai kuriais atvejais lupimasis gali būti skausmingas, nes gali nusitęsti keliais sluoksniais žemyn, o pašalinus odos sluoksnius gali pakenkti. Taip pat gali būti negražu, kai viršutinė oda nusilupa lakštais, todėl pacientams gali likti jautrios naujos odos sluoksnis, kuris yra per gležnas, kad jį būtų galima atskleisti, o tai sukelia diskomfortą.
Žmonės, kurių būklė yra susijusi su greitu naujų odos ląstelių susidarymu ir padidėjusiu lupimu, gali naudoti įvairias taktikas savo būklei valdyti, įskaitant kremų ir losjonų naudojimą bei vaistų, skirtų ląstelių gamybai slopinti, vartojimą. Jei oda yra jautri, kremai gali išlaikyti odą drėgną ir elastingą bei sumažinti niežulį ir dirginimą. Lėtinės odos ligos gali būti nepagydomos, tačiau jas galima valdyti rūpestingai prižiūrint, kad pacientas jaustųsi kuo patogiau ir sumažėtų būklės sunkumas.
Kūno viduje epitelio ląstelės, dengiančios tokias struktūras kaip šlapimo pūslė, laikui bėgant nuolat išsiskiria, kai atsiranda naujų ląstelių. Šis procesas leidžia organizmui išmesti senas ląsteles, kurių funkcionalumas buvo prarastas, ir pakeisti jas naujomis ląstelėmis, todėl viršutiniai vidinių audinių sluoksniai išlieka lankstūs ir funkcionalūs. Padidėjęs lupimo greitis gali rodyti tokias problemas kaip infekcija ar uždegimas.