Desquamative gingivitas yra potencialiai rimta dantenų ligos forma. Problemos kyla, kai dantenų sluoksniai pradeda atsiskirti vienas nuo kito, sukeldami uždegimą ir sukurdami erdvę bakterijoms klestėti. Liga dažniausiai pasireiškia vidutinio ir vyresnio amžiaus moterims, ji dažnai sukelia skausmą, jautrumą ir patinimą, dėl kurių gali būti sunku kalbėti ir valgyti. Dauguma desquamative gingivito atvejų gali būti gydomi laikantis nuoseklios higienos praktikos ir reguliarios priežiūros odontologo kabinete ar klinikoje.
Tiksli desquamative gingivito priežastis nėra gerai suprantama, tačiau atrodo, kad gali būti susiję keli skirtingi veiksniai. Skirtingai nuo daugelio gingivito formų, deskvamacinė atmaina nėra ypač prastos burnos higienos pasekmė. Kai kuriems žmonėms ši problema atsiranda nepaisant tinkamo valymo, dantų siūlų ir bendros burnos priežiūros. Su alergija susijusi būklė, vadinama plokščioji kerpligė, gali sukelti odos bėrimus, akių problemas ir dantenų burnos pažeidimus, kurie gali išsivystyti į desquamative gingivitą. Atrodo, kad kai kuriems asmenims prieš dantenų problemas atsiranda genetinės ir įgimtos sąlygos, turinčios įtakos imuninei sistemai.
Ankstyvieji desquamative gingivito simptomai gali būti lengvas viršutinės arba apatinės dantenų patinimas ir paraudimas. Laikui bėgant patinimas paūmėja, o po valymo dantenos pradeda kraujuoti. Jie gali tapti ugningai raudoni ir labai švelnūs, kai audinių sluoksniai iš tikrųjų pradeda atsiskirti. Asmuo taip pat gali pastebėti, kad dantenų viduryje atsiranda mažų baltų dėmių, kurios lengvai pleiskanoja, kai trinamas ar tepamas šepečiu. Kai bakterijos patenka į dantenų audinį, nuolatinis skausmas, blogas burnos kvapas ir sunkumai kalbant bei rijoti tampa ryškiais simptomais.
Daugeliu atvejų odontologai gali nesunkiai diagnozuoti desquamative gingivitą tiesiog apžiūrėję dantenas. Retkarčiais paimami gleivių ir dantenų audinių mėginiai, siekiant patikrinti, ar nėra specifinių bakterijų ar grybelių. Be to, odontologas dažniausiai nusprendžia atlikti burnos rentgeno nuotraukas, kad įsitikintų, jog nėra išsivystę pūliniai ar kitos danties šaknų problemos.
Pagrindinis desquamative gingivito gydymo būdas yra tinkama burnos higiena. Pacientams patariama kasdien valytis šepetėliu, valyti siūlą ir skalauti, taip pat paskirti reguliarų susitikimą profesionaliam dantų valymui. Kai aptinkamos specifinės bakterijos, gali būti paskirti vietiniai arba geriamieji antibiotikai, kurie turi būti vartojami nuo dviejų iki keturių savaičių. Jei apžiūros metu patinimas ir uždegimas yra stiprūs, odontologas gali nuspręsti kortikosteroidą suleisti tiesiai į dantenų sienelę. Kortikosteroidai laikinai blokuoja imuninės sistemos atsaką į bakterijas, o tai apsaugo nuo tolesnio dirginimo.