Destrukcinis distiliavimas yra vienas įprastų pirolizės panaudojimo būdų. Tai procesas, kai medžiaga kaitinama deguonies stokojančioje aplinkoje ir dažniausiai esant slėgiui. Destrukcinio distiliavimo tikslas yra suskaidyti medžiagą į įvairius lakius junginius, kuriuos galima surinkti naudojimui arba tolesniam apdorojimui. Šis procesas istoriškai buvo naudojamas daugelio medžiagų cheminėms sudėtims nustatyti ir padėjo surinkti įvairius junginius, kol nebuvo įmanoma juos sintetinti kitomis priemonėmis. Kai kurios įprastos medžiagos, kurios gali būti destruktyviai distiliuojamos, yra mediena, anglis ir nafta.
Ardomasis distiliavimas veikia taip, kad pirolizė gali suskaidyti dideles makromolekules. Veikiant dideliam karščiui ir deguonies trūkumui, šios molekulės gali suskaidyti į mažesnes konfigūracijas. Šis procesas buvo labai naudingas nustatant įvairių medžiagų cheminę sudėtį ir vis dar naudojamas kaip pagrindinis būdas gauti prieigą prie kai kurių junginių. Jis taip pat pasirodė kaip galimas būdas perdirbti plastiko atliekas, suskaidant komponentų polimerus.
Vienas iš būdų, kaip per visą istoriją buvo naudojamas destruktyvus distiliavimas, yra dervos kūrimas. Deguto gamybos iš medienos procesas apima pušies ar kitų medžiagų kaitinimą sandariuose induose. Kai mediena įkaista, ji negali degti, nes deguonies yra mažai arba visai nėra. Vietoj to, jis gali suskaidyti į lakiąjį terpentiną ir dervą, kurie abu yra naudingi produktai.
Destrukcinis distiliavimas taip pat naudojamas akmens anglių dervai gauti naudojant panašų procesą. Iš bituminių anglių galima distiliuoti daugybę naudingų lakiųjų medžiagų, įskaitant pireną ir kitus policiklinius aromatinius angliavandenilius. Anglys taip pat istoriškai buvo distiliuojamos į anglies dujas, kurios buvo naudojamos šildymui ir apšvietimui.
Koksas yra destruktyvus distiliavimo procesas, naudojamas sunkiajai naftai ir anglims paversti koksu esant labai aukštai temperatūrai. Koksas yra porėta medžiaga, kurią galima įvairiai panaudoti pramonėje dėl to, kad jame labai daug anglies. Įprastas kokso panaudojimas yra aukštakrosnių kuras, šilumos apsauga ir pramoninis bei gyvenamųjų patalpų šildymas.
Taip pat galima naudoti destrukcinį naftingųjų skalūnų distiliavimą. Šioje nuosėdinėje uolienoje yra daug kerogeno, kuris yra organinis junginys, iš kurio pirolizės metu gali susidaryti naudingų komponentų. Vienas iš šios pirolizės rezultatų – skalūnų aliejus, kurį galima toliau valyti, jei pašalinamos priemaišos ir įpilama vandenilio.