Dhyana joga yra meditacinės jogos forma. Ji skirta pritraukti praktikuojantį į sustiprinto suvokimo apie savo vienybę su visata būseną. Šis sąmoningumo tipas vadinamas universalia sąmone. Tai skiriasi nuo dharana jogos praktikos, kurios tikslas yra sutelkti dėmesį į pačią meditaciją, siekiant sustiprinti konkrečius dėmesio tikslus.
Dhyana joga ashtanga jogos praktikoje laikoma septintuoju iš aštuonių žingsnių arba sutrų, reikalingų nušvitimui pasiekti. Ši nušvitimo būsena sanskrito kalba žinoma kaip nirvana, o tai reiškia „laisvė nuo kančios“. Ashtanga jogoje ji vadinama samadhi, o tai reiškia visišką vienybę arba pusiausvyrą. Kiti žingsniai apima įsipareigojimą laikytis etiško elgesio ir religinių studijų, taip pat fizinės pozos, vadinamos asanomis, ir kvėpavimo praktika, vadinama pranajama.
Dhyana sanskrito kalba reiškia “meditaciją”, kuri sutelkia dėmesį į dieviškumą. To nereikia daryti ramiai sėdint ar užmerktomis akimis. Dhyana joga gali būti aktyvi meditacija, naudojama ir fizinėje veikloje. Manoma, kad dhyana joga ne tik naudojama kaip religinė meditacinė praktika, bet ir nuramina protą ir emocijas.
Manoma, kad ši joga duoda ir fizinės naudos. Kai kurie praktikuojantys dhyana jogą teigia, kad meditacija padeda virškinimui ir kraujotakai. Vakarų medicinos ekspertai rekomendavo meditaciją dėl jos gebėjimų sumažinti stresą ir pagerinti savijautą. Tradiciškai manoma, kad dhyana jogos praktika stiprina protą, pakeldama teigiamą energiją, sanskrito kalba vadinamą kundalini, per stuburą.
Ashtanga jogos praktikoje laikoma, kad žmogus turi tris būties arba kūnų lygius. Jie vadinami fiziniais, astraliniais ir subtiliais. Manoma, kad fizinis centras yra bamboje. Astralinis yra kaktos viduryje, o subtilus yra širdyje. Dhyana jogos meditacijos metu siekiama psichiškai sujungti visus tris taškus savyje ir susieti jos kuriamą praną arba gyvybės jėgą su išoriniu pasauliu.
Praktikuojant dhyana jogą sėdint, įprasta suformuoti rankas taip, kaip vadinama dhyana mudra. Tai pasiekiama lengvai pridedant nykščius prie rodomųjų pirštų, kad susidarytų apskritimas, o tada rankas padėjus į juosmenį. Šią padėtį galima pamatyti daugelyje Budos statulų ir paveikslų.