Diabetinė ketoacidozė yra potencialiai mirtina sveikatos būklė, kuri gali turėti įtakos žmonėms, sergantiems pirmojo tipo cukriniu diabetu. Tai atsiranda, kai insulino lygis yra per mažas, kad kūno ląstelės galėtų tinkamai metabolizuoti gliukozę. Negaudamos energijos iš gliukozės, ląstelės pradeda skaidyti riebalų sankaupas. Riebalų skilimo šalutiniai produktai, vadinami ketonais, patenka į kraują, kuris gali būti toksiškas pakankamai dideliais kiekiais. Diabetu sergantis asmuo, kuris jaučia dusulį, mieguistumą, sumišimą ir kitus diabetinės ketoacidozės simptomus, turėtų nedelsdamas kreiptis į ligoninę, kad sumažintų komos ar mirties riziką.
Insulino hormonai padeda ląstelėms absorbuoti ir metabolizuoti cukrų iš kraujotakos. Kadangi pirmojo tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms trūksta insulino, jų organizmas negali naudoti gliukozės kaip energijos šaltinio. Ląstelių energija turi būti gaunama iš riebalinio ir raumenų audinio, todėl gaminasi ketonai ir kitos riebalų rūgštys. Diabetinės ketoacidozės rizika yra didžiausia, kai žmogus labai serga, patiria didelį stresą arba praleidžia įprastą insulino dozę.
Diabetinės ketoacidozės simptomai paprastai pasireiškia labai greitai, kai sumažėja insulino kiekis. Per vieną ar dvi dienas žmogus gali būti dehidratuotas, pavargęs ir pykinti. Pilvo skausmas, sumišimas ir galvos svaigimas taip pat yra dažni. Jei būklė negydoma, asmens kvėpavimas gali tapti labai greitas ir paviršutiniškas. Diabetinė koma gali atsirasti, kai kvėpavimo sutrikimai tampa rimti, nes smegenys negauna pakankamai deguonies.
Žmonėms, žinantiems, kad jiems gresia diabetinė ketoacidozė, svarbu atpažinti simptomus iškart jiems prasidėjus. Gydytojo kabinete ar ligoninėje kraujo ir šlapimo tyrimai gali patvirtinti ketonų perteklių, nemetabolizuotą gliukozę ir mažą insulino kiekį. Gydytojas taip pat gali atlikti krūtinės ląstos rentgeno spindulius ir kraujospūdžio tyrimus, kad įvertintų simptomų sunkumą ir priimtų geriausius gydymo sprendimus.
Kai diabetinė ketoacidozė nustatoma prieš prasidedant rimtoms komplikacijoms, ją paprastai galima pakeisti insulino doze ir padidinus skysčių vartojimą. Kūno sistemos paprastai normalizuojasi per kelias valandas be ilgalaikės žalos. Jei jau prasidėjo sunki dehidracija ir kvėpavimo sutrikimai, būtina hospitalizuoti, kad pacientas būtų suleidžiamas į veną skysčių, skiriami vaistai ir deguonies terapija. Kai pacientas yra stabilus, jis paprastai patenka į ligoninės kambarį, kad gydytojai galėtų stebėti simptomus keletą dienų. Siekiant užtikrinti, kad būklė būtų kontroliuojama, svarbu dažnai lankytis pas gydytoją.