Diagnostinė mikrobiologija yra mokslų specialybė, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas mikrobiologijos taikymui medicininėje diagnozėje. Kaip ir kiti mikrobiologai, diagnostiniai mikrobiologai linkę dirbti laboratorijos aplinkoje, kurioje jie gali naudotis įvairia įranga, kurią jie gali naudoti identifikuodami ir tirdami organizmus, su kuriais susiduria. Šios srities žmonės gali dirbti laboratorijose, kuriose atliekami ligoninių ir klinikų diagnostiniai tyrimai, taip pat jie gali dirbti mokslinių tyrimų ir plėtros srityse, padėdami kurti naujus mikrobinės infekcijos diagnostikos metodus ir gydymo būdus.
Mikrobai, tokie kaip bakterijos, pirmuonys ir grybeliai, vaidina svarbų vaidmenį daugelyje ligų procesų. Kai pacientui pasireiškia būklė, kurią sukelia infekcija, gydytojas paprastai nori nustatyti, kuris organizmas yra atsakingas, kad būtų galima parinkti geriausią gydymą. Diagnostinis mikrobiologas paima iš paciento paimtą mėginį ir pasėliuoja, kad pamatytų, kas auga, o rezultatus grąžina gydytojui.
Be to, kad diagnostinė mikrobiologija dalyvauja nustatant ligą sukeliantį organizmą, ji taip pat gali būti gydymo plano rengimo dalis. Pavyzdžiui, daugelis mikrobų sukūrė atsparumą vaistams, todėl mikrobiologo gali būti paprašyta išbandyti įvairius vaistus su auginamu organizmu, kad būtų nustatytas veiksmingiausias gydymas. Klinikinio mikrobiologo taip pat gali būti paprašyta ieškoti kelių infekcinių organizmų požymių arba pateikti informacijos apie infekcijos patologiją.
Diagnostinė mikrobiologija gali būti taikoma ir epidemiologijai. Klinikiniai mikrobiologai dažniausiai dalyvauja ankstyvosiose epidemijų sekimo ir tyrimo stadijose, kad nustatytų jame dalyvaujančius organizmus, rastų ryšius tarp jų ir padėtų sukurti epidemijos sustabdymo bei užsikrėtusių žmonių gydymo metodus. Jų įgūdžiai taip pat naudojami nustatant, kas priklauso epidemijai, o kam ne, naudojant jų diagnostinius įgūdžius, siekiant atsekti infekcijas plintant ir atskirti žmones, sergančius įprastomis infekcijomis, nuo infekcinės epidemijos užkluptų žmonių.
Žmonės, dirbantys diagnostinės mikrobiologijos srityje, paprastai turi išsamų išsilavinimą. Mokymo pobūdis gali skirtis, priklausomai nuo to, kur mokslininkas dirba. Pavyzdžiui, laboratorijos technikai, kultivuojantys ir identifikuojantys įprastinius egzempliorius, paprastai turi mažiau išsilavinimo nei epidemiologai, kurie susiduria su naujais ir nežinomais organizmais, susidūrę su grėsme visuomenės sveikatai. Žmonės, kurie domisi karjera diagnostinės mikrobiologijos srityje, turėtų planuoti lankyti daug gamtos mokslų ir matematikos kursų.