Didysis atšokimas yra mokslinės teorijos apie visatos kilmę pavadinimas. Šia teorija ketinama pakeisti ankstesnę teoriją, žinomą kaip Didysis sprogimas. Didysis sprogimas neatitinka kai kurių bendrosios reliatyvumo teorijos, Einšteino teorijos, paaiškinančios, kaip sąveikauja materija ir energija, aspektų. Remiantis Didžiojo sprogimo teorija, iš pradžių visata išsiplėtė iš mažo, statinio taško dėl dar nesuprantamų priežasčių. Remiantis Didžiojo atšokimo teorija, dabartinė visata atsirado dėl ankstesnės visatos žlugimo.
Nuo priešistorės žmonės mąstė apie Žemės ir ją supančio kosmoso kilmę. Religija, filosofija ir ankstyvasis mokslas kūrė teorijas apie tai, kaip visata atsirado, vis tobulėjant. XX amžiaus astronominiai stebėjimai patvirtino, kad visata plečiasi milijardus metų. Dirbdami atgal, fizikai pasiūlė, kad visata prasidėjo kaip maža, tanki sritis, kurioje yra visa medžiaga ir energija. Prieš 20 milijardų metų įvykęs nepaaiškinamas įvykis privertė šią materiją ir energiją sprogti išplėsti – įvykis vadinamas Didžiuoju sprogimu.
Šios teorijos problema yra ta, kad ji nepaaiškina, kas egzistavo prieš Didįjį sprogimą arba kas paskatino plėtrą. Šios materijos buvo apibūdintos kaip singuliarumai, visatos sritys, kuriose fizikos dėsniai netaikomi. Tai buvo vienintelis būdas suderinti Didįjį sprogimą su Alberto Einšteino bendrosios reliatyvumo teorija, geriausiu modeliu, kaip veikia visata. Mokslininkai taip pat svarstė alternatyvius paaiškinimus, kaip atsirado visata. Pirmajame XXI amžiaus dešimtmetyje kvantinės fizikos studijos paskatino Didžiojo atšokimo teoriją.
Remiantis Didžiojo atšokimo teorija, kai visata išsiplečia už tam tikro taško, gravitacija vėl privers ją sugriūti, vadinamąjį Big Crunch. Kai griūva visata pasiekia tam tikrą tankį, principas, vadinamas kilpine kvantine gravitacija, privers materiją ir energiją „atšokti“ arba vėl pradės plėstis, sukurdama naują visatą. Didžiojo atšokimo teorija neatskleidžia, ar tai įvyko vieną kartą, ar daug kartų; tai galėtų kartotis be galo. Kita intriguojanti galimybė yra ta, kad šios be galo pasikartojančios visatos yra identiškos, efektyviai sukuriančios universalią laiko kilpą.
Didžiojo atšokimo teorija yra patraukli daugeliui fizikų, nes ji neapima singuliarumo ir apima bendrąją reliatyvumo teoriją bei kvantinę mechaniką – du fizikos principus, kuriuos, žinoma, sunku suderinti vienas su kitu. Norint nustatyti, kuri teorija iš tikrųjų apibūdina visatos kilmę, reikia atlikti tolesnį tyrimą. Daug kas priklauso nuo tamsiosios medžiagos ir tamsiosios energijos – paslaptingų medžiagų, kurios gali turėti įtakos Visatos plėtimosi greičiui – kiekybinio įvertinimo. Tuo tarpu teorija jau suteikė medžiagos mokslinės fantastikos rašytojams. 2011 m. animacinės komedijos „Futurama“ serijoje pagrindiniai herojai stebėjo Didįjį atšokimą, keliaudami laiku į tolimą ateitį.