„Didysis plyšys“ yra vienas iš teorinių būdų, kuriuo visata gali baigtis, priklausomai nuo jos bendro tankio, kurį sunku nustatyti. Astronomų ir fizikų stebėjimai rodo, kad visata, kaip visuma, toliau plečiasi ir kad joje esantys objektai, pavyzdžiui, galaktikos, vis labiau tolsta vienas nuo kito. Jei šis plėtimasis ir padidėjęs pagreitis tęstųsi neribotą laiką dėl nepakankamo tankio visatoje, visi objektai ilgainiui pradėtų byrėti. Didelio plyšio metu iš pradžių sunyks galaktikos, paskui žvaigždės ir planetos, o galiausiai atomai ir kitos dalelės išsiskirdavo visatos pabaigoje.
Apie visatą dar daug kas nežinoma, tačiau galima sukurti tam tikras teorijas. Stebėjimai rodo, kad jis plečiasi, kad jame esantys kūnai, pavyzdžiui, galaktikos, tolsta vienas nuo kito. Panašu, kad šio plėtimosi greitis didėja arba greitėja, o tai reiškia, kad kažkas kitas nei pradinė Didžiojo sprogimo jėga turi paskatinti juos pagreitinti. Ši jėga paprastai vadinama „tamsiąja energija“ arba „atstumiančia gravitacija“.
Kai buvo įtvirtinta tamsiosios energijos idėja, buvo iškeltas klausimas, kaip laikui bėgant pasireikš visatos pagreitis. Atsakymas į šį klausimą labai priklauso nuo visatos masės, nes tai lemia, kaip plėtimasis gali pasikeisti ateityje. Jei ši vertė yra pakankamai didelė, viršijant „kritiniu tankiu“ vadinamą „kritiniu tankiu“, visata ilgainiui susigrąžins save – įvykis, vadinamas „didžiuoju kriziu“.
Kita vertus, jei visatos tankis yra per daug mažesnis už šią vertę, pagreitis nesustos. Tiesą sakant, laikui bėgant jis didės ir maždaug po 20 milijardų metų gali įvykti įvykis, vadinamas „didžiuoju plyšimu“. Šiuo metu pagreitis būtų toks didelis, kad objektai visatoje pradėtų atskirti.
Didysis plėšimas prasidėtų nuo didelių objektų; galaktikos išnyksta ir įvairios jose esančios žvaigždžių sistemos išsiplės nuo galaktikos centrų. Tęsiant pagreitį, žvaigždžių sistemos būtų išardytos, o planetos paliks savo orbitas aplink žvaigždes ir išsiplės į kosmosą. Tam tikru momentu žvaigždės ir planetos nebebūtų laikomos kartu, o šie objektai būtų suskaidyti į daleles ir atomus. Artėjant didžiojo plyšimo pabaigai, patys atomai išsiskirtų ir suirtų.
Tačiau remiantis naujausiais duomenimis, toks visatos pabaigos modelis yra gana mažai tikėtinas. Nors neatrodo, kad visatos tankis būtų pakankamas dideliam krizei, jis tikriausiai yra per didelis, kad įvyktų didelis plyšimas. Populiariausia teorija apie visatos pabaigą vadinama „didžiuoju užšalimu“. Šiame modelyje karščio mirtis įvyksta, kai visata taip išsiskleidžia, kad energijos perdavimas yra neįmanomas ir ji paprasčiausiai užšąla.