Kai kurie mokslininkai mano, kad Didysis Ramiojo vandenyno šiukšlių plotas yra klaidingas plūduriuojančios šiukšlių krūvos, maždaug Teksaso dydžio, esančios tarp Oregono ir Havajų salų, pavadinimas, nes tai rodo, kad didžiulis šiukšlių kiekis gali būti valdomas. Kad ir kaip tai būtų vadinama, šiukšlės yra ekologinė katastrofa pasaulio vandenynams ir dažnai naudojamos siekiant parodyti, kad reikia imtis apsaugos politikos, kurioje būtų atsižvelgiama į vandenyną. Kai 2001 m. buvo paimti mėginiai, už 6 svarą (2.7 kilogramo) vandenyje esančio planktono iš jo išėjo 1 svarai (0.45 kilogramo) plastiko.
Šiukšlių lopinėlis susidarė ir tebeegzistuoja dėl vandenyno srovių. Pleistras iš tikrųjų nėra statinis, kartais nutolsta į sausumos mases, kurios pradėjo panašėti į sąvartynus. Jis juda kartu su Šiaurės Ramiojo vandenyno subtropiniu žiedu – aukšto slėgio oro zona, kuri verčia vandenyno paviršiaus sroves lėtai judėti pagal laikrodžio rodyklę, sukurdama sūkurį, kuris siurbia šiukšles iš kitų vandenyno dalių į žiedą. Aukšto slėgio zona yra itin stabili, nes ją sukelia karštas oras iš pusiaujo aušinantis jam judant į šiaurę. Pasaulyje yra keletas tokių žiedų, kurių tradiciškai vengia jūreiviai ir žvejai, nes juose nėra vėjo ir jūros organizmų.
Tradicinis Šiaurės Ramiojo vandenyno subtropinio žiedo vengimas reiškė, kad ten pamažu besirenkančios šiukšlės susikaupė didžiulis kiekis, kol buvo pradėtas atpažinti. Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių dalis yra pagaminta iš plastiko, kuris biologiškai nesuyra. Organinės medžiagos ir šiukšlės iš kitų šaltinių ilgainiui suirs, tačiau plastikai – ne, nors skyla į vis mažesnes dalis. Greenpeace apskaičiavo, kad maždaug 10% kasmet pagaminamo plastiko galiausiai patenka į šią vandenyno dalį.
Didysis Ramiojo vandenyno šiukšlių plotas kelia daugybę pavojų aplinkai. Visų pirma, šioje vietovėje gyvena minimali jūros gyvybė, nes šiukšlių lopinėlis apriboja ribotą vandens plotą, kuriame gali gyventi fotosintetinantys organizmai. Kiti jūros gyvūnai, įskaitant paukščius, žinduolius, žuvis ir medūzas, taip pat kenčia, nes šiukšles klaidingai laiko maistas. Šiukšlės taip pat neša paslėptą naudingą krovinį: riebius toksinus, kurie susikaupė vandens paviršiuje plūduriuojančiame plastike. Atrodo, kad šiuos toksinus absorbuoja ir koncentruoja plastikai, kuriuos savo ruožtu valgo to nesąmoningi gyvūnai.
Visuomenės informuotumas apie Didįjį Ramiojo vandenyno šiukšlių plotą išaugo 2006 m., kai buvo paskelbta keletas svarbių naujienų straipsnių šia tema. Kai kurie mokslininkai baiminasi, kad daugiau žinių apie šią problemą gali gauti per vėlai, nes išvalymas gali būti neįmanomas. Šis klausimas išryškina didėjančią šiukšlių problemą pasaulio vandenynuose, ir tikimasi, kad sąmoningumas paskatins vartotojus sumažinti susidarančių šiukšlių kiekį, taip pat paskatins tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant šią problemą.