Didžiojo penketo modelis yra įprastas įrankis asmenybės bruožams, dažnai vadinamiems asmenybės dimensijomis, nustatyti, naudojamas psichologinėje terapijoje ir savimonei didinti. Modelis buvo sukurtas naudojant klausimynus, kuriuose naudojami būdvardžiai žmogaus asmenybei įvertinti penkiose kategorijose: emocinis stabilumas, atvirumas, ekstraversija, sąmoningumas ir malonumas. Žmonės, atsakantys į anketas, dažnai reitinguoja save ir kitus, kad nustatytų, kurios asmenybės savybės yra stipriausios.
Didžiojo penketo modelio, dar vadinamo penkių faktorių modeliu, tyrimai parodė, kad asmenybė išlieka tokia pati per 45 metus, pradedant nuo jauno suaugusiojo. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad asmenybė yra tik genetinė, o kiti mokslininkai teigia, kad ji atsiranda dėl paveldimumo ir aplinkos įtakos derinio. Manoma, kad asmenybės bruožai būdingi žmonėms visame pasaulyje, nepaisant kalbos ar kultūrinių skirtumų.
Tie, kurie turi aukštą emocinį stabilumą arba neurotiškumą, paprastai puikiai susidoroja su stresu ir išlieka ramūs krizės metu. Jie gali jaustis saugūs dėl savo gyvenimo ir gerai susidoroti su pokyčiais. Žmonės, kurių šio bruožo balai yra žemi, dažnai būna labai susierzinę, nervingi ar nusiteikę. Jie gali smerkti kitus ir kritiški.
Didžiojo penketo modelio atvirumo kategorijoje kartais lemia smalsumas, kūrybiškumas ir vaizduotė. Ši savybė dar vadinama intelektu ir matuoja žmogaus norą išbandyti naujus dalykus ir eksperimentuoti. Dažnai aukštus balus šioje srityje turintys asmenys yra gana vaizdingi ir domisi naujoviškomis idėjomis. Jie gali būti meniški ir gali įsivaizduoti naujus būdus, kaip atlikti įprastą užduotį.
Ekstraversija reiškia, kaip žmogus elgiasi su kitais. Kartais vadinamas „žmonių asmeniu“, žmogus, kuriam būdingas aukštas šios savybės bruožas, gali būti energingas, kalbus ir mėgstantis linksmybes. Jis taip pat gali būti atkaklus socialinėse situacijose. Mažai balų surinkę žmonės dažniausiai yra tylūs ir gali vengti socialinių įvykių, o vienatvėje praleisti laiką.
Sąmonė tikrina žmogaus organizacinius gebėjimus ir savidiscipliną. Žmonės, turintys šias savybes, paprastai sugeba išsikelti tikslus ir atlikti užduotį iki jos pabaigos. Paprastai jie rimtai žiūri į atsakomybę ir dažnai yra geri vadovai.
Paskutinė „Big Five“ modelio išbandyta kategorija yra malonumas. Jis matuoja, koks žmogus gali pasitikėti ir atleisti. Žmonės, vadinami maloniais, paprastai yra malonūs, bendradarbiaujantys ir paslaugūs. Jie gali būti apibūdinti kaip „šilti“ ir paprastai greitai ištiesia ranką ten, kur reikia.
Kai kurie psichologai mano, kad Didžiojo penketo modelis yra per daug ribojantis, kad būtų galima išbandyti įvairias žmonių asmenybes. Tokie veiksniai, kaip jausmingumas, gebėjimai ir sąžiningumas, sudaro visą žmogų, teigia jie, todėl įprastam testui taikomas ribotas. Kartais naudojami išsamesni asmenybės testai, tačiau Didžiojo penketo modelis yra tinkamas daugumai terapijų ir padeda žmogui įgyti savęs pažinimo. Žmogiškųjų išteklių vadybininkai kartais naudoja „Big Five“ modelį, kad nustatytų, kaip gerai kandidatas į darbą atliks tam tikrą poziciją.