Diferencinė analizė – tai dviejų ar daugiau verslo alternatyvų palyginimo vienas su kitu metodas, siekiant nuspręsti, kuris pasirinkimas yra tinkamas. Jei naudotų tokio tipo analizę griežtai skaitiniu požiūriu, verslas lygintų tik atitinkamas alternatyvų išlaidas ir kiekvienos iš jų gaunamą naudą. Tai reiškia, kad jau patirtos ir tos pačios išlaidos alternatyvoms būtų ignoruojamos. Įmonės, atlikdamos diferencinę analizę, taip pat gali atsižvelgti į nepiniginę, nematerialią pasirinkimų naudą.
Daugelis įmonių kasdien yra priverstos priimti sunkius finansinius sprendimus, o šių sprendimų pasekmės gali turėti didelės įtakos tam, ar verslas galiausiai bus sėkmingas. Dėl šios priežasties verslo savininkai turi sukurti nuoseklius šių sprendimų priėmimo metodus, ypač kai kalbama apie potencialiai brangius sprendimus. Diferencinė analizė yra vienas iš tokių metodų, nes jis ima visus svarbius skaičius, susijusius su galimais pasirinkimais, ir suteikia verslo savininkui idėją, kur jis atsidurs priimdamas kiekvieną galimą sprendimą.
Pagrindinė diferencinės analizės supratimo sąvoka yra atitinkamų išlaidų sąvoka. Tai iš esmės reiškia, kad vienintelės išlaidos, į kurias reikėtų atsižvelgti renkantis vieną iš alternatyvų, yra tos, kurios iš tikrųjų yra susijusios su tuo, kaip kiekviena alternatyva veiks verslui ateityje. Tokio tipo analizės neesminės sąnaudos apimtų tas išlaidas, kurios nesiskirtų tarp alternatyvų, taip pat negrįžtamąsias sąnaudas, kurios buvo patirtos iki dabartinės analizės.
Pavyzdžiui, įmonė gali norėti įsigyti naują mašiną, kuri žymiai sumažins senos mašinos gamybos sąnaudas. Atrodytų, lengvas sprendimas, tačiau naujai mašinai pirmaisiais gyvavimo metais tektų išleisti daug išlaidų, o tai turės įtakos pelno maržai. Kita vertus, senos mašinos nusidėvėjimas yra negrįžtamos išlaidos ir nesvarbus diferencinės analizės tikslais. Taigi, verslui gali tekti nuspręsti, ar ji gali sau leisti finansinį pirmųjų metų smūgį, kad gautų naudos iš mašinos ateityje.
Svarbu pažymėti, kad diferencinė analizė yra procesas, kuris gali būti išplėstas ne tik skaičiais. Tam tikras sprendimas gali turėti nematerialios naudos, kuri ilgainiui gali turėti įtakos verslo pelnui ar net viršyti piniginę naudą. Pavyzdžiui, reklamos kampanija gali brangiai kainuoti verslui, bet gali būti svarbi norint, kad prekės pavadinimas būtų paskelbtas visuomenei, todėl ji būtų naudingesnė nei rinkodaros išlaidų sutaupymas. Kalbant apie nepinigines problemas, įmonė gali sutaupyti pinigų ir pagaminti daugiau naudodama naują gamybos techniką, tačiau jei ši technika nėra ekologiška, tai gali sukelti blogą bendruomenės valią, kuri būtų didesnė už piniginę naudą.