Difterijos toksinas yra cheminė medžiaga, kurią išskiria infekcinė bakterija, vadinama Corynebacterium diphtheriae arba C. diphtheriae. Kai žmogus įkvepia C. diphtheriae sporų, jos įsiskverbia į gerklę bei kvėpavimo takus ir pradeda išskirti toksinus. Jei imuninė sistema nėra pakankamai stipri, kad nuslopintų toksinus, atsiranda potencialiai gyvybei pavojinga infekcija. Difterija išsivysčiusiose šalyse didžiąja dalimi buvo išnaikinta dėl vakcinacijos pastangų, tačiau šia liga vis dar kasmet suserga tūkstančiai žmonių skurdesniuose regionuose, kurie neturi galimybės gauti kokybiškos sveikatos priežiūros.
Atlikti platūs C. diphtheriae ir difterijos toksino medicininiai tyrimai. Bakterijos randamos visame pasaulyje ir labiausiai paplitusios vidutinio klimato zonose. Dauguma infekcijų atsiranda, kai patogenai patenka į orą ir juos įkvepia šeimininkas. Patekusios į kūną, C. diphtheriae sporos prisitvirtina prie gleivinės, išklojančios plaučius, kvėpavimo takus ir gerklę. Bakterijos yra labai užkrečiamos, todėl asmuo gali užsikrėsti artimai kontaktuodamas su užsikrėtusiu asmeniu.
Difterijos toksiną ne visada išskiria C. diphtheriae, o neaktyvios infekcijos paprastai nesukelia sveikatos problemų. Tam tikras bakterijų padermes gali suaktyvinti geležis iš kraujotakos, tačiau dėl to išsiskiria toksinai. Toksinis poveikis iš pradžių yra izoliuotas nuo pradinės infekcijos vietos ir gali sukelti gerklės skausmą, kosulį, užkimimą ir kvėpavimo pasunkėjimą.
Per kelias valandas ar dienas difterijos toksinas pradeda plisti per kraują į kitas kūno dalis. Žmogui gali atsirasti odos pažeidimų, užsikimšti sinusų ir dažnai kraujuoti nosis. Jei difterijos toksinas pasiekia širdį, jis gali sukelti stiprų uždegimą ir patinimą, dėl kurio padidėja kraujospūdis ir kyla širdies priepuolio rizika. Retai toksinai nervų sistemoje gali sukelti dalinį arba visišką raumenų paralyžių.
Asmenį, kuriam pasireiškė galimi difterijos simptomai, turėtų kuo greičiau įvertinti gydytojas. Kraujo ir skreplių tyrimai gali patvirtinti C. diphtheriae buvimą ir parodyti, ar toksinai išsiskyrė, ar ne. Sintetinis antitoksinas gali būti švirkščiamas tiesiai į kraują, kuris panaikina toksino poveikį. Be to, skiriamas penicilinas ir kiti antibiotikai, padedantys išvengti antrinių infekcijų. Kritinės būklės pacientams gali prireikti deguonies terapijos ir kruopštaus širdies stebėjimo, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų.
Kai yra lengvai prieinami antitoksininiai tirpalai, dauguma difterijos atvejų gali būti išgydyti. Tačiau geriausias gydymas visų pirma yra užkirsti kelią infekcijai ir sumažinti epidemijos riziką. Praskiesta difterijos toksino forma daugelyje šalių naudojama kaip įprastinės vaikų vakcinacijos grafiko dalis. Taip pat gali pasiskiepyti suaugusieji, kurie niekada nesirgo difterija.