Pasakotojas yra romano, istorijos, filmo, pjesės ar kito kūrinio veikėjas arba balsas, susiejantis istoriją su auditorija. Jis arba ji gali būti vienas iš istorijos veikėjų arba bekūnis, beasmenis buvimas. Priklausomai nuo kūrinio pobūdžio, pasakotojai gali būti įvairių formų, nors visos jų funkcijos yra susijusios.
Pasakotojas pirmuoju asmeniu, dažnai vadinamas požiūrio veikėju, yra įprastas grožinės literatūros įrankis. Tai pats istorijos veikėjas, kuris skaitytojui aprašo tik tuos įvykius, kuriuos jis galėtų suvokti. Kai kurie autoriai toje pačioje istorijoje naudoja kelis pasakotojus pirmuoju asmeniu, kad parodytų kelias skirtingas perspektyvas.
Kai kuriuose grožinės literatūros kūriniuose pasakotojas yra ne veikėjas, o pašalinis stebėtojas. Tai vadinami trečiojo asmens pasakotojais. Trečiojo asmens pasakotojas gali būti ribotas arba visažinis, priklausomai nuo prieigos prie informacijos kiekio. Jei jis yra ribotas, pasakojimo balsas pateiks tik stebėtojui prieinamą informaciją, o visažinis pasakotojas turi prieigą prie dalykų, kurie paprastai nėra matomi. Pavyzdžiui, jis ar ji gali žinoti, ką galvoja keli skirtingi personažai, net jei patys veikėjai nežino savo jausmų ar motyvų.
Scenoje ar filmuose pasakotojo vaidmuo šiek tiek skiriasi nuo vaidmens literatūros kūriniuose. Pjesėse ar filmuose pasakotojas dažnai įgauna atskiro personažo pavidalą, kuris, skirtingai nei istorijos veikėjai, tiesiogiai kreipiasi į publiką. Scenoje tai gali pasireikšti kaip žmogus, stovintis scenos papėdėje, ignoruojantis pjesės veiksmą, o filme įgarsinimas naudojamas norint pateikti naratyvinį balsą kaip bekūnį, apibūdinantį veiksmą arba kontrastuojant su juo. Bet kuriuo atveju tiek pirmojo, tiek trečiojo asmens pasakotojai yra įprasti.
Daugelis autorių žaidė su šia koncepcija, sugriovė žiūrovų lūkesčius sukurti dramatišką efektą. Vienas iš labiausiai paplitusių variantų yra nepatikimas pasakotojas. Šio tipo veikėjai pateikia istorijos versiją, kuri prieštarauja tikrovei ar kitoms paskyroms.
Vienas žinomiausių šios technikos panaudojimo būdų – Akiros Kurosawa filmas „Rashomon“, kuriame dalyvauja trys veikėjai, pasakojantys vieno įvykio istoriją. Kiekvienam pasakojant savo įvykių versiją, tampa aišku, kad nors visi trys matė tuos pačius dalykus, jie juos prisimena visiškai skirtingai. Žiūrovams belieka svarstyti, kuri istorija, jei tokia yra, yra tiesa.