Dilgėlinė yra iškilusi, niežtinčios dėmės ant odos paviršiaus, atsiradusios dėl padidėjusio jautrumo medžiagai. Kai organizmas susiduria su medžiaga, kuriai jis yra alergiškas ar jautrus, į kraują išsiskiria histaminas ir kitos cheminės medžiagos. Dėl to kapiliarai ir mažos venos nuteka. Nutekėjęs skystis įstringa odoje ir gleivinės membranose, todėl atsiranda vietinis patinimas, atsirandantis dėl dilgėlinės. Gelbės, dar vadinamos bangelėmis, gali likti mažos arba išsiskleisti pakankamai didelės, kad galėtų susijungti. Paspaudus juostos centras blanširuojasi arba pasidaro baltas.
Kai dilgėlinė atsiranda aplink veidą, ypač aplink lūpas ir akis, jie vadinami angioedema. Angioedema taip pat gali atsirasti ant rankų, kojų ir gerklės. Dilgėlinė gali atsirasti ir išnykti staiga, dažnai be jokios akivaizdžios priežasties. Apskaičiuota, kad iki 70 % atvejų nediagnozuojama priežastis, nes jos gali atsirasti praėjus kelioms valandoms po sąlyčio su dirgikliu.
Iki 20% žmonių tam tikru gyvenimo momentu susidurs su dilgėline, tačiau stebėtina, kad mergaitės yra labiau linkusios į ją nei berniukai. Šeimos istorija taip pat turi įtakos nustatant, ar asmuo yra linkęs vystytis dilgėlinei. Jei turite genetinį polinkį į alergijas ar jautrumą maistui, tikėtina, kad kada nors jums jos gali išsivystyti.
Dilgėlinė yra uždegiminės organizmo reakcijos pasireiškimas. Medžiagos, kurios sukelia šį atsaką, gali būti iš daugelio skirtingų šaltinių. Įprasti veiksniai yra vaistai, maistas, kontaktiniai dirgikliai, infekcija ar liga, aplinka ir stresas.
Vaistai, tokie kaip antibiotikai, dažnai sukelia dilgėlinę. Maistas, pavyzdžiui, vėžiagyviai, žuvis, kiaušiniai, pienas, riešutai, uogos ir maisto priedai, yra labiausiai paplitę histamino sukėlėjai. Kai kurie kontaktiniai dirgikliai, galintys sukelti reakciją, yra gyvūnų pleiskanos, kandžių žvynai, gyvūnų seilės ir vabzdžių įkandimai bei įgėlimai.
Įkvėpti dirgikliai taip pat gali sukelti dilgėlinę – tai dažnai būdinga žmonėms, kenčiantiems nuo šienligės. Pelėsiai ir žiedadulkės yra kiti įkvepiami alergenai, galintys juos sukelti. Ligos, infekcijos ir parazitai, tokie kaip mononukleozė, streptokokas ir giardija, taip pat gali sukelti uždegiminį atsaką.
Yra keletas kitų fizinių dilgėlinės arba utikarijos priežasčių, kaip jas vadina gydytojai. Tai yra šalta utikarija, kurią sukelia kontaktas su šaltu vandeniu ar oru. Dermatografija yra retesnė priežastis, kuria serga tik 5% žmonių. Žmonės, kenčiantys nuo dermatografijos, dilgėlinę suserga tiesiog trinant ar glostant odą.
Slėgio utikarija atsiranda dėl aptemptų drabužių ar papuošalų. Karštis, mankšta ar emocinis stresas gali sukelti cholinerginę utikarija. Vandeninė utikarija atsiranda dėl prakaito ir vandens poveikio. Viena iš rečiausių saulės utikarija formų, kurią sukelia saulės poveikis.
Nors dilgėlinė gali skirtis atsižvelgiant į tai, kaip jie niežtinasi, dažniausiai juos patirti yra nepatogu. Jie yra nekenksmingi, tačiau gali rodyti rimtą alergiją ar pagrindinę ligą. Lėtinę utikariją turi ištirti gydytojas.
Komplikacijos gali apimti anafilaksiją, kuri yra kvėpavimo takų patinimas. Tai gali būti rimtos alergijos pasekmė ir ją reikia nedelsiant gydyti. Sunkios reakcijos simptomai yra spaudimas gerklėje, dusulys, liežuvio ar veido patinimas, švokštimas ir sąmonės netekimas.
Gydymas namuose apima nereceptinį kremą nuo niežėjimo ir antihistamininius preparatus, tokius kaip Benadryl. Tiems, kurie kreipiasi į gydytoją, gali būti paskirtas stipresnis antihistamininis preparatas Atarax. Naujesni antihistamininiai vaistai su H2 blokatoriais, tokie kaip cimetidinas, pasirodė naudingi gydant alergijas ir sukeltą dilgėlinę.