Dilgėlinė yra uždegiminis odos sutrikimas, kurį sukelia imuninės sistemos ląstelių nenormalus uždegimą sukeliančių cheminių medžiagų išsiskyrimas. Sunkiais dilgėlinės atvejais kraujagyslės gali uždegti. Ši būklė vadinama dilgėliniu vaskulitu. Šis kraujagyslių uždegimas sukelia odos paraudimą, skausmą ir niežėjimą, taip pat gali sukelti sisteminius simptomus. Ši būklė paprastai gydoma vaistais, siekiant sumažinti uždegimą ir užkirsti kelią uždegimą sukeliančių cheminių medžiagų išsiskyrimui.
Imuninės sistemos ląstelės, žinomos kaip putliosios ląstelės, gamina chemines medžiagas, vadinamas histaminais. Kai jas sukelia patogenai, putliosios ląstelės išskiria savo histaminus į aplinką, esančią už ląstelių ribų, sukeldamos uždegiminę reakciją. Kartais putliosios ląstelės išskiria histaminus, kai nėra infekcijos. Tai pasireiškia esant alerginėms reakcijoms ir astmai, sukelianti uždegimą, net jei infekcija nepasireiškė. Šis mechanizmas taip pat yra atsakingas už dilgėlinės vystymąsi.
Priežastis, kodėl ši reakcija gali sukelti dilgėlinę, nežinoma. Šis odos sutrikimas paprastai yra idiopatinis, o tai reiškia, kad negalima nustatyti pagrindinės priežasties. Nepaisant to, yra tam tikrų rizikos veiksnių, kurie gali paskatinti tam tikrus žmones susirgti šia liga. Tai apima virusines ligas, tokias kaip hepatitas, ir autoimuninius sutrikimus, tokius kaip sisteminė raudonoji vilkligė. Be to, kai kurie vaistai, įskaitant angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorius, tam tikrų tipų diuretikus ir peniciliną, yra rizikos veiksniai.
Dilgėlinė sukelia niežtinčių odos pažeidimų, vadinamų eriteminiais pūslelėmis, kurie kartais vadinami dilgėline, susidarymą. Šie bangeliai paprastai yra maži, tačiau gali susidaryti ir didesni. Sunkiais dilgėlinės atvejais pūkai gali apimti didelę nugaros ar krūtinės dalį, taip pat galūnes. Jei odos uždegimas išplinta į kraujagysles, gali išsivystyti dilgėlinis vaskulitas, dėl kurio raukšlės tampa skausmingos. Jei odos dėmės niežti, niežulys tampa vis stipresnis.
Kai kraujagyslės užsidega, odos pažeidimai linkę keisti išvaizdą. Jų šviesiai raudona spalva sustiprėja, o banginio centras lieka blyškus. Po pažeidimo oda gali atsirasti petechijų arba mažų kraujo dėmių. Pažeidimai paprastai pradeda gyti maždaug po 24 valandų. Kai pažeidimai gyja, jie tampa tamsesni, prieš pradėdami blukti. Žmonės, sergantys lėtine dilgėlinio vaskulito forma, gali patirti daugybę pažeidimų, kurie trunka kelis mėnesius.
Ši odos liga kartais sukelia sisteminius simptomus, be odos pažeidimų. Sisteminiai simptomai gali būti limfmazgių padidėjimas, sąnarių skausmas, karščiavimas ir jautrumas šviesai. Kai kuriems žmonėms taip pat gali skaudėti pilvą arba jiems gali būti sunku kvėpuoti. Sunkesni simptomai yra reti, bet gali apimti inkstų ar plaučių sutrikimus. Dėl šios priežasties, jei atsiranda kokių nors sisteminių simptomų, reikia kreiptis į gydytoją.
Dilgėlinis vaskulitas yra nemirtina liga, tačiau kai kuriems žmonėms tai visam gyvenimui. Gydymo gali prireikti mėnesių ar net metų, kol bus galima kontroliuoti pažeidimo formavimąsi. Dažniausias gydymo būdas žmonėms, sergantiems lengva ligos forma, yra antihistamininiai vaistai, mažinantys histamino išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių. Uždegimui mažinti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Žmonėms, sergantiems lėtiniu ar sunkiu dilgėliniu vaskulitu, gali būti skiriamas trumpas steroidų kursas, kuris slopins uždegimą ir kartais sukels remisiją.