Dirvožemio įdirbimas – tai praktika, kuria siekiama pagerinti dirvožemio būklę prieš sodinant javus ar dekoratyvinius augalus. Auginimas yra svarbus sodo ar ūkininkavimo žingsnis, kuris gali nustatyti, ar augalai klestės, ar ne. Vieną dirvą prieš sodinimą reikia įdirbti minimaliai, o kitą dirvą gali tekti intensyviai apdoroti. Sodininkai ir ūkininkai nustato, kokio tipo dirvožemį reikia įdirbti, o kai kurie taip pat siunčia mėginius dirvožemio analizei, kad sužinotų apie konkrečią dirvožemio sudėtį.
Viena iš labiausiai paplitusių priežasčių dirbti dirvožemį yra suspausta dirva. Laikui bėgant dirvožemis natūraliai sutankėja, tačiau tai kenkia augalams, nes jiems gali būti sunku augti ir gauti maistinių medžiagų. Dirvą galima greitai ir paprastai supurenti kasant iki nustatyto gylio, kaip tai daro daugelis sodininkų, ruošdami daržovių lysves, taip pat galima suarti ar įdirbti. Kol dirva purenama, sodininkai taip pat gali ištraukti akmenis, lazdeles ir kitas dirvožemyje esančias medžiagas, kurios gali stabdyti augalų augimą.
Dirvožemio įdirbimas taip pat gali apimti dirvožemio pakeitimą, siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Kompostas yra klasikinis ir plačiai naudojamas dirvožemio pakeitimo pavyzdys, pridedamas prie dirvožemio, siekiant, kad jis būtų turtingesnis. Kiti dirvožemio pakeitimai gali būti smėlis, skirtas augalams, mėgstantiems smėlingą dirvą, šiaudai ar samanos, padedančios išlaikyti drėgmę, ir trąšos. Norint gauti norimą tekstūrą ir sudėtį, gali prireikti kelerių metų grunto sutvarkymo su dirvožemio pakeitimais.
Žmonės taip pat dirba dirvožemį, kol javai auga. Svarbu užtikrinti, kad dirvožemis būtų aeruojamas per visą auginimo sezoną, o priedai, tokie kaip mulčias, gali būti naudojami apsaugoti dirvožemį, kol javai auga, be to, kad apsaugotų pasėlių šaknis. Trąšos taip pat gali būti periodiškai įterpiamos į dirvą auginimo sezono metu svarbiausiu metu, siekiant paskatinti augalus klestėti.
Galima per daug įdirbti dirvą. Jei dirvožemis yra susmulkintas, jis tampa tankesnis, nes neturi aeraciją palaikančios struktūros. Pertręšiant dirvožemį, gali nutekėti trąšos, kurios ne tik yra švaistomos, bet ir kenksmingos aplinkai. Dirvožemis šlapias taip pat gali būti kenksmingas, nes gali pažeisti dirvožemio struktūrą ir sutankinti.