Dirvožemio mokslas yra žemės dirvožemio, kaip atsinaujinančio gamtos išteklių, tyrimas. Iš pradžių ši sritis buvo sudaryta iš kelių disciplinų, ypač chemijos, biologijos ir geologijos, konglomerato, tačiau nuo tada išaugo į visiškai pripažintą studijų sritį. Šioje srityje mokslas suskirstytas į du pagrindinius padalinius: pedologija tiria gamtoje esantį dirvožemį, o edafologija tiria, kaip žmogus naudoja dirvožemį kaip įrankį. Nors šios dvi sritys tiria skirtingus dalykus, jos turi tuos pačius bendrus tikslus: išlaikyti dirvožemio kokybę, sulėtinti dykumėjimą ir apsaugoti žmogaus veiklą tiek žmogaus, tiek dirvožemio požiūriu.
Žmogaus poveikio dirvožemiui tyrimai buvo vykdomi ilgą laiką. Nuo pagrindinių žemės ūkio sąvokų iki sėjomainos iki šiuolaikinių laboratorijoje sumaišytų dirvožemių ir trąšų – visos šios idėjos kyla tyrinėjant dirvožemį ir tai, kaip žmonės jį naudoja. Nepaisant to, tik XX amžiuje dirvožemio mokslo sritis tapo pripažinta mokslo disciplina.
Yra dvi plačios dirvožemio mokslo kategorijos. Pedologija sutelkia dėmesį į tai, kaip dirvožemis vystosi natūraliai, įskaitant tai, kaip juos veikia aplinka ir kaip aplinka juos veikia. Dėl to klasifikuojami skirtingi dirvožemiai, turintys skirtingas savybes. Dirvožemis daro didelį poveikį tam, kas gali augti ir kas negali augti vietovėje, todėl mokslininkai gali numatyti būsimą augimą ir iššifruoti ankstesnį augimą.
Dirvožemio mokslo edafologija daugiausia dėmesio skiria žmogaus naudojimui ir poveikiui dirvožemiui. Šis skyrius dažnai aprėpia daugiausiai, nes jis susijęs su tokiomis sritimis kaip dirvožemio derlingumo didinimas siekiant didesnio derliaus, kanalizacijos ir sąvartynų tvarkymas bei vandens nutekėjimo potvynių metu prognozavimas. Kadangi šis laukas apima visą žmogaus naudojamą dirvožemį, jis yra daug didesnis iš dviejų pagrindinių skyrių.
Nors dirvožemio mokslo sritis yra padalinta į dvi sritis, ji retai būna tokia paprasta. Tarp dviejų sferų yra daug sutapimų. Pavyzdžiui, pedologija turėtų geriau suprasti dirvožemio sudėtį ir morfologiją laikui bėgant, tačiau edafologui reikės šios informacijos, kad nustatytų, ar dirvožemis gali palaikyti žmogaus sukurtą struktūrą. Kita vertus, istoriniai pedologijos dirvožemio duomenys galioja tik tada, kai žmonės nenaudojami; norint iššifruoti apgyvendinimo sluoksnius, reikėtų kreiptis į edafologą.
Nors daugelis dirvožemio mokslo panaudojimo būdų yra gerai žinomi net pasauliečiui, kai kurie yra mažiau akivaizdūs. Šie laukai intensyviai dirba su žemės užterštumo šalinimu iš sąvartynų, nuodingų medžiagų išmetimo ir ekologinių avarijų. Paleontologai ir archeologai dažnai konsultuojasi su dirvožemio mokslininku, kad padėtų iššifruoti sritis, kuriose egzemplioriai randami labai sutrikusiose vietose. Galiausiai, šiuolaikinė klimatologijos sritis mokosi, kad dirvožemyje yra daug informacijos, susijusios su šiltnamio ciklais ir anglies fiksavimu.