Dirvožemio tyrimas yra bandymas, naudojamas informacijai apie dirvožemio sudėtį tam tikroje vietovėje rinkti. Atliekant klasikinį dirvožemio tyrimą, iš dominančio regiono paimami keli mėginiai ir tiriami prieš vidurkį, užtikrinant, kad atsitiktinis užteršto dirvožemio plotas neiškreiptų mėginio. Yra daug priežasčių, kodėl verta atlikti dirvožemio tyrimus: nuo noro auginti sveikesnį sodą iki smalsumo apie galimus teršalus dirvožemyje.
Įprastas dirvožemio tyrimas atliekamas paimant mėginius ir siunčiant juos į laboratoriją ištirti. Kai kuriais atvejais vyriausybinė agentūra gali sumokėti už dirvožemio tyrimą. Pavyzdžiui, jei nuomininkai įtaria, kad dirvožemyje yra jiems kenksmingos medžiagos, visuomenės sveikatos departamentas gali paimti mėginius ir sumokėti už tyrimą. Kitais atvejais už dirvožemio tyrimo išlaidas atsako tyrimą užsakęs asmuo.
Kai laboratorija atlieka dirvožemio tyrimą, ji siunčia išsamius rezultatus, dažnai kartu su dirvožemio tyrimo vadovu, kad žmonės suprastų, ką reiškia rezultatai. Daugelis sodininkystės organizacijų taip pat skelbia dirvožemio peržiūros patarimus, kad sodininkai žinotų, kaip atlikti konkrečius dirvožemio tyrimo rezultatus.
Sodininkai naudoja dirvožemio tyrimus, kad sužinotų apie savo dirvožemio pH balansą ir mineralinę sudėtį. Tai gali būti naudojama norint nustatyti, kokius dirvožemio pakeitimus reikia pridėti, kad sodas būtų laimingas ir sveikas. Pavyzdžiui, rūgščią dirvą reikės modifikuoti pagrindu arba sodininkui sodinti augalus, kurie gali toleruoti didelį rūgšties kiekį. Dirvožemio kokybės gerinimas dažnai yra nuolatinė sodininkų užduotis, todėl dirvožemis gali būti reguliariai tikrinamas, siekiant išsiaiškinti, ar dirvožemio pakeitimai išliko, ar ne.
Prieš ardant žemę naujam statybos projektui, kartais reikia atlikti dirvožemio tyrimus ir pateikti poveikio aplinkai ataskaitą. Dirvožemio bandymai kartais gali atskleisti svarbios informacijos, kuri gali turėti įtakos statybai. Pavyzdžiui, jei atliekant bandymus nustatoma, kad dirvožemyje yra teršalų, prieš pradedant statybas gali tekti jį išvalyti. Žmonės, perkantys žemę su planais ją plėtoti, prieš pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartį, galbūt norės atlikti dirvožemio tyrimą.
Aplinkosaugos agentūros savo darbuose taip pat reguliariai naudoja dirvožemio tyrimus. Dirvožemio tyrimai atliekami siekiant stebėti, ar probleminėse vietose nėra užterštumo ir išmetamų teršalų, bei stebint aplinkos sutvarkymo programas. Jei žemę reikia išvalyti aplinką, valymo pabaigoje turi būti atliktas dirvožemio tyrimas, siekiant patvirtinti, kad dirvožemis buvo tinkamai tvarkomas ir žemė yra saugi naudoti.