Disdiadochokinezija yra sveikatos būklė, kuriai būdingi sunkumai, kai pacientas bando atlikti greitus, kintamus judesius. Dažnai tai atsiranda dėl smegenėlių užpakalinės skilties pažeidimų, dėl kurių sunku įjungti ir išjungti priešiškas raumenų grupes. Gydytojas paprastai diagnozuoja būklę, paprašęs paciento atlikti keletą paprastų judesių, pavyzdžiui, pasukti durų rankenėlę, įsukti lemputę arba patrinti blauzdą priešingu kulnu. Pacientas, sergantis disdiadochokinezija, negalės stabiliai arba greitai atlikti šių užduočių, jei išvis negalės atlikti šių užduočių.
Šis medicininis terminas yra graikiškų žodžių „blogai“, „gauti“ ir „judėti“ derinys. Ši būklė yra pagrindinis daugelio smegenų sutrikimų, įskaitant išsėtinę sklerozę ir neocerebellar sindromą, požymis, ir ją sukelia smegenėlių – smegenų dalies, kuri reguliuoja motorinę kontrolę, pažeidimai. Asmuo, sergantis disdiadochokinezija, negalės atlikti greitų pakaitinių judesių, pavyzdžiui, sukti laikrodį arba greitai perkelti liežuvį iš vienos burnos pusės į kitą.
Norint stabiliai ir greitai atlikti kintamus judesius, reikalinga didelė smegenėlių koordinacija. Dėl to pacientams, turintiems pakitimų ar kitų smegenėlių sutrikimų, gali išsivystyti disdiadochokinezija, nes sutrinka ši koordinacija. Pažeisti raumenys gali susilpnėti ir lengviau pavargti, o pacientas gali atrodyti nekoordinuotas ir gremėzdiškas – tokia būklė vadinama ataksija.
Gydytojas ištirs disdiadochokineziją, paprašydamas paciento atlikti keletą paprastų užduočių, kurioms reikia greitų, kintamų judesių. Paciento gebėjimas dirbti priklausys nuo raumenų, kuriuos paveikė bet kokie smegenėlių pažeidimai. Įprasti tyrimai apima tai, kad pacientas kelis kartus greitai apverčia ranką į kietą, plokščią paviršių. Paciento taip pat gali būti paprašyta paliesti nosį ir tada greitai paliesti gydytojo pirštą. Dar vienas tipiškas disdiadochokinezijos diagnostikos testas yra durų rankenos pasukimas.
Įtarus disdiadochokineziją, gydytojas gali atlikti kitus tyrimus, kad nustatytų pagrindinę sveikatos būklę. Disdiadochokinezija dažnai yra smegenų sutrikimo, bazinių ganglijų ar priekinių skilčių ligos požymis. Jei įmanoma, pagrindinės būklės gydymas gali pagerinti disdiadochokineziją.
Šią būklę sukelia smegenėlių pažeidimai. Pažeidimo gydymas gali būti sudėtingas, nes yra tiek daug priežasčių, o sėkmė priklauso nuo tipo. Pažeidimas paprastai diagnozuojamas atliekant vaizdinius tyrimus, pvz., magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), o neaugantis arba simptomų sukeliantis pažeidimas dažnai bus stebimas be medicininės intervencijos.
Kiti pažeidimai gali būti gydomi chirurgija, antibiotikais arba chemoterapija, priklausomai nuo priežasties. Jei imuninė sistema atakuoja smegenų audinį, gydytojas gali paskirti vaistą, kuris pakeistų šį atsaką. Fizinė terapija gali padėti pacientams, sergantiems disdiadochokinezija, prisitaikyti ir atgauti motorinę kontrolę.