Dishidrozė, kuri kartais vadinama pomfoliksu arba disidrotine egzema, yra būklė, pažeidžianti rankų ar pėdų odą. Pirštų ir delnų šonuose gali susidaryti pūslelės, pilnos skysčio, vadinamos pūslelėmis. Šios pūslelės yra susijusios su intensyviu niežuliu, jos taip pat gali paveikti pirštus ir pėdų padus. Pūslelėms gyjant, oda išsausėja, trūkinėja, pleiskanoja ir nusilupa. Būklė linkusi kartotis ir gali būti gydoma steroidiniais tepalais, šlapiais kompresais, ultravioletiniais spinduliais ir streso mažinimo terapija.
Moterims disidrozės išsivystymo tikimybė yra maždaug du kartus didesnė nei vyrų, o šia liga dažniau serga suaugusieji, jaunesni nei 40 metų. Kai liga pažeidžia rankas, ji gali būti vadinama cheiropomfoliksu, o kai pažeistos pėdos – podopomfoliksu. Nors disidrozės priežastis nežinoma, ji yra susijusi su tam tikra egzema, žinoma kaip atopinis dermatitas. Maždaug pusė žmonių, sergančių disidroze, taip pat kenčia nuo atopinio dermatito. Abi šios odos ligos sukelia niežulį ir abi gali sukelti odos infekcijos komplikaciją, kurią reikia gydyti antibiotikais.
Kai kuriems žmonėms disidrozės epizodus gali sukelti sąlytis su konkrečiomis medžiagomis, tokiomis kaip kobaltas ir nikelis, arba tualeto reikmenų, pvz., šampūno, sudedamosiomis dalimis. Kartais grybelinė infekcija kitoje kūno vietoje gali sukelti reakciją, dėl kurios rankose išsivysto disidrozė. Stresas gali pabloginti būklę, kaip ir kraštutinės temperatūros. Kartais pūslelės gali padidėti ir susijungti, sudarydamos dideles pūsles, žinomas kaip pūslelės. Laikui bėgant, nagai gali sustorėti, dygliuoti arba išbristi.
Pagrindinis disidrozės gydymo būdas – steroidiniai tepalai, tepami tiesiai ant pažeistos odos, ir antihistamininiai vaistai, mažinantys niežulį. Tais atvejais, kai atsirado pūlių, dermatologas gali rekomenduoti dėti drėgnus kompresus ir švirkštu nusausinti dideles pūsles. Taip pat gali prireikti vartoti antibiotikus, kad būtų išvengta infekcijos.
Gydymas ultravioletiniais spinduliais gali būti naudingas žmonėms, kurių disidrozės gydymas nereaguoja į pradinį gydymą, o streso mažinimo metodai gali būti naudingi. Nors ne tokiais sunkiais atvejais būklė gali išnykti savaime, daugeliu atvejų ji atsiranda ir praeina per ilgą laiką. Nors liga gali pasireikšti vyresnio amžiaus žmonėms, vėlesniais metais ji retesnė, o sulaukus vidutinio amžiaus gali pradėti mažėti epizodų skaičius.