Dispečeris yra asmuo, kuris tvarko informacijos, žmonių ir įrangos srautą iš centralizuotos būstinės. Vieni žinomiausių dispečerių yra greitosios pagalbos dispečeriai, kurie atsiliepia telefonu, kai kas nors kreipiasi į policiją, gaisrinę ar medicinos pagalbą. Dispečerinis darbas yra gana įvairus, dažnai reikalaujantis labai lankstaus grafiko ir gebėjimo toleruoti keistas pamainų valandas, nes dispečerinės turi reaguoti 24 valandas per parą.
Vienas iš pagrindinių dispečerio vaidmenų yra žmonių ir įrangos valdymas. Dispečeriai turi nustatyti, kas ir ką kur ir kada siųsti. Jie turi sudaryti tvarkaraščius, žinoti, kiek laiko užtruks darbai, ir sekti žmones, kurie dirba šioje srityje. Dispečeriai taip pat seka daug informacijos ir perduoda informaciją, jei reikia, vykdydami savo pareigas.
Greitosios pagalbos dispečeriai tvarko skubios pagalbos prašymus. Kai kuriuose miestuose visų avarinių tarnybų išsiuntimas yra toje pačioje vietoje, kad po autoavarijos kas nors iškviestų policiją, prireikus dispečeris galėtų nesunkiai išsiųsti ir greitosios medicinos pagalbos bei ugniagesių automobilius. Šie dispečeriai yra atsakingi už duomenų rinkimą iš skambinančio asmens ir perdavimą pagalbos tarnyboms, kad jie žinotų, kam pasiruošti.
Dispečeriai gali dirbti ir transporto sektoriuje, derindami traukinių, autobusų, laivų, lėktuvų tvarkaraščius, taip pat klientų pageidavimu siunčia taksi ir asmeninius automobilius. Kiti gali tvarkyti paslaugas, pvz., skambučius iš klientų, turinčių problemų dėl telefonų, elektros energijos, televizijos signalo ir kt.
Dauguma dispečerinių įrenginių dispečeriniam darbui koordinuoti naudoja kompiuterines programas. Šios programos padeda dispečeriams sekti turimas komandas ir turimą įrangą, o programa taip pat gali būti naudojama duomenims įvesti, kurie bus tiesiogiai perduodami kam nors lauke. Pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos dispečeris gali pastebėti, kad pacientą ištiko širdies priepuolis, o tai sukels įspėjimą, kad greitosios medicinos pagalbos brigada žinotų, jog situacija yra kritinė. Įgulos taip pat gali bendrauti lauke su savo kompiuteriais, pateikdamos informaciją, pvz., laiko sąmatas, kad dispečeriai žinotų, kada jie galės dirbti kitam darbui.
Išsilavinimo lygis, reikalingas norint tapti dispečeriu, yra gana minimalus, daugumai įmonių reikia turėti aukštosios mokyklos diplomą ir baigti įmonės dispečerių mokymo kursą. Žmonės, kurie turi daug žinių apie miestus, kuriuose planuoja dirbti, ir apie pramonės šakas, kuriose nori dirbti, bus patrauklesni kandidatais, nes galės greitai įsilieti į siuntimo srautą. Toks darbas gali būti idealus žmonėms, kurie mėgsta netradicinius darbo grafikus ir yra kruopštūs su smulkmenomis bei informacijos valdymu.