Domeno vardų sistema (DNS) yra paslauga, kuri paverčia domeną arba svetainės adresą į interneto protokolo (IP) numerį. DNS internetas yra skirtingų serverių tinklas, einantis per IP adresų sąrašą tol, kol vienas serveris žino, kur eina IP adresas. Ši funkcija įtraukta į daugumą pagrindinių interneto programų, nes žmonėms paprastai lengviau atsiminti žodžius, o ne skaičių eilutę. Nors DNS internetas dažniausiai skirtas svetainių adresams, DNS serveriuose taip pat gali būti įvairių tinkle esančių serverių, pvz., pašto serverių, informacijos.
Kai kas nors prisijungia prie interneto, jis arba ji paprastai patenka į svetainę įvesdamas jos domeno pavadinimą arba svetainės adresą; domenas paprastai yra vienas žodis, keli žodžiai arba žodžiai su kai kuriais skaičiais. Šiuose domenuose nenurodoma, kur informacija pateikiama internete. Vietoj to jie nurodo IP adresus, o DNS internetas turi rasti ryšį tarp domenų ir su jais susijusių IP adresų, kad vartotojas būtų nukreiptas į tinkamą svetainę. Skirtingai nuo domenų, IP adresai nusako tikrąją domeno vietą serveryje.
DNS interneto tinklas veikia kaip atskiras tinklas, kurio reikalauja dauguma žmonių. Kai vartotojas įveda domeną, DNS priima šią užklausą, kad surastų tinkamą IP adresą. Tai yra tinklas, todėl DNS serveriai paprastai bendrauja. Tai naudinga, nes jei vienas serveris nežino tinkamo IP adreso, užklausa išsišakoja tol, kol bus rastas jį žinantis serveris.
Nors DNS interneto tinklas veikia kaip atskiras vienetas, jis yra įtrauktas į daugumą pagrindinių interneto programų. Tuo pačiu metu vartotojas gali bet kada apeiti šią sistemą. Norėdami tai padaryti, vartotojas tiesiog turi įvesti IP adresą, o ne domeno pavadinimą, ir jis nukreips vartotoją į tinkamą svetainę. Dėl to svetainė gali būti įkeliama greičiau, tačiau vartotojui paprastai reikės domeno į IP keitiklio, kad žinotų teisingą IP adresą.
DNS interneto serveriai dažniausiai naudojami domenų pavadinimams, tačiau juose yra ir kitos internetui aktualios informacijos. Pavyzdžiui, daugelyje svetainių ir įmonių yra pašto serveris, kuris gali būti neviešas. DNS serveriai ieško šios informacijos ir dažniausiai juose yra privačių serverių, veikiančių internete, informacija. Jei DNS serveriai nežino apie išorinį serverį, vartotojas neturės serverio domeno, tik IP adresą.