Dominuojantis diskursas yra būdas kalbėti ar elgtis bet kuria tema – tai kalba ir veiksmai, kurie dažniausiai pasireiškia konkrečioje visuomenėje. Toks elgesys ir kalbos bei rašymo modeliai atspindi tų, kurie turi didžiausią galią visuomenėje, ideologijas.
Tokie pagrindiniai teoretikai kaip Michelis Foucault ir Stuartas Hallas palaikė šią koncepciją. Jie teigė, kad palyginti nedaug žmonių visuomenėje turi autoritetą. Tie, kurie turi valdžią, tiesiogiai ar netiesiogiai įteisina savo galią kitiems visuomenėje, taip priversdami tuos visuomenės narius priimti valdžioje esančių asmenų veiksmus ir kalbą. Šiame procese ryškus elgesys ir ideologijos ilgainiui tampa socialine norma.
Dominuojančio diskurso problema yra ta, kad jis gali taip įsitvirtinti visuomenėje, kad tik nedaugelis žmonių ginčija normą. Be šių iššūkių mažai naujų idėjų patenka į pagrindinį srautą. Taigi visuomenė gali sustingti ir nesugebėti progresuoti. Net kai žmonės nori mesti iššūkį dominuojančiai paradigmai, jiems gali nepavykti to padaryti, jei jiems trūksta galios, kad jų žinutė ar elgesys būtų pakankamai toli į viešumą. Žmonėms, norintiems pakeisti visuomenę, gali tekti kurti reputaciją, kol didelė visuomenės dalis pasektų jų pavyzdžiu.
Du pagrindinių konfliktų, susijusių su diskurso iššūkiais, pavyzdžiai yra Piliečių teisių judėjimas ir Holokaustas. Abiem šiais atvejais dominuojanti paradigma apėmė tam tikros žmonių grupės diskriminaciją. Abu šiais laikotarpiais valdžioje esantys asmenys naudojo atvirą propagandą, taip pat gąsdinimo taktiką, siekdami įtvirtinti ir išlaikyti dominavimą tarp gyventojų. Bendresnis konflikto, susijusio su dominuojančiu diskursu, pavyzdys yra bet kokio tipo karas, nors konfliktai ne visada perauga iki fizinio smurto.
Nors aiškiausi pavyzdžiai, be abejonės, kyla iš susijusių konfliktų, socialinės normos kai kuriais lygmenimis gali būti teigiamos visuomenei. Viena iš dominuojančio diskurso privalumų yra ta, kad jis suteikia vieną ar daugiau bendrumo taškų tarp visuomenės narių. Tai gali padėti visuomenės nariams išsiugdyti normalumo jausmą, nes jie gali šiek tiek nuspėti, ką jie turėtų daryti ir pasakyti įvairiose situacijose. Tai taip pat suteikia žmonėms priklausymo jausmą, nes jie gali matyti, kad kiti elgiasi ar kalba taip pat.
Dominuojantis diskursas yra įvairus, o tai reiškia, kad diskursai skirtingomis temomis ne visada kyla iš to paties asmens ar grupių. Pavyzdžiui, bažnyčia gali numatyti maldos ar laidotuvių rengimo standartus, o sveikatos organizacija gali pateikti pacientų priežiūros ir bendravimo standartus. Tai reiškia, kad vienos dominuojančios ideologijos pokyčiai ne visada tiesiogiai veikia kitus diskursus. Tiesą sakant, visuomenės nariai gali likti nežinoję kai kurių dominuojančių diskursų, nebent jie kokiu nors būdu yra tiesiogiai susiję su tam tikromis grupėmis, pavyzdžiui, plačioji visuomenė yra gana nepažįstama daugelio medicininių ir teisinių terminų reikšmės.