Dopamino agonistas yra įdomus vaistas, kuris yra labiausiai naudingas ankstyvam Parkinsono ligos gydymui ir tokioms sąlygoms kaip neramių kojų sindromas (RLS). Jo veikimo mechanizmas – veikti dopamino receptorius, kad jie būtų stimuliuojami. Tai skiriasi nuo dopamino įvedimo į kūną, kuris stimuliuotų receptorius, be to, tai skiriasi nuo trukdymo organizmui paimti (pakartotinai įsisavinti) laisvą dopaminą, kad būtų sunaudojama daugiau. Vietoj to, tai kažkas panašaus į dopamino pakaitalą, kuris gali suklaidinti dopamino receptorius, kad jie pradėtų veikti, net kai organizmui trūksta šio neuromediatoriaus.
Viena iš priežasčių, kodėl dopamino agonistai gali būti labai naudingi gydant ligas, tokias kaip Parkinsono liga, yra dėl mažėjančio dopamino kiekio esant šiai būklei. Nuolat mažėjantis šio neuromediatoriaus pasiūla lemia daugelį besivystančių ligos simptomų. Nors vėlyvose stadijose vaistai, tokie kaip tiesioginis dopaminas ar L-dopa, gali būti gydymo dalis, ankstyvosiose stadijose dopamino agonistas gali būti labiausiai naudingas siekiant užkirsti kelią simptomams progresuoti. Esant tokioms sąlygoms kaip RLS, dopamino agonistas gali ne tik sulėtinti ligos progresavimą, bet ir visiškai nutraukti simptomus, kol vaistas lieka vartojamas.
Yra keletas dopamino agonistų vaistų, kurie naudojami įvairioms ligoms gydyti. RLS atveju dažniausiai pasirenkami vaistai, tokie kaip pramipreksolis (Mirapex®) ir ropinirolis (Requip®). Sergant Parkinsono liga kabergolinas arba bromokriptinas gali būti geriausias pasirinkimas. Yra ir kitų vaistų, turinčių dopamino agonistų savybių, ir gali būti pasirenkami vietoj jų, atsižvelgiant į individualias paciento aplinkybes. Vaistai nuo RLS gali būti naudingi raminant neramus pojūčius, o nuo Parkinsono ligos gali sumažinti nevalingus judesius.
Tokie vaistai turi šalutinį poveikį, įskaitant galimybę padidinti nevalingus judesius arba sukelti sunkų nuotaikos sutrikimą, ypač žmonėms, turintiems nuotaikos sutrikimų. Be to, kai kurie žmonės, vartojantys šiuos vaistus, gali jaustis pernelyg laimingi, todėl blogai nuspręs, ar išleidžia ar vartoja alkoholį. Kiti šalutiniai poveikiai, apie kuriuos pranešta, yra nuovargis, galvos svaigimas, galvos svaigimas, silpnumas, miego sutrikimas, svorio pokyčiai, haliucinacijos ir žemas kraujospūdis. Bet koks šalutinio poveikio dažnis priklauso nuo žmogaus, dozės koregavimas kartais pašalina šalutinį poveikį, o perėjimas prie kito dopamino agonisto gali palengvinti problemas.
Viena iš gilesnių reakcijų į šiuos vaistus yra elgesio pasikeitimas, dėl kurio gali išsivystyti kompulsinis arba priklausomybę sukeliantis elgesys, pavyzdžiui, lošimas, narkotikų vartojimas ar seksualinė priklausomybė. Pirmąjį 2000-ųjų dešimtmetį buvo iškelta nemažai ieškinių vaistų kompanijoms, kurios neįspėjo žmonių apie šiuos rimtus padarinius, kurie tikrai buvo žinomi anksčiau. Nors šie vaistai gali būti laikomi svarbiais, visi žmonės, ketinantys vartoti dopamino agonistų, turėtų visiškai žinoti apie galimą šalutinį poveikį. Tai leidžia žmonėms anksti pranešti apie bet kokį šalutinį poveikį ir gauti medicininę konsultaciją dėl kitų gydymo būdų, kurie gali būti tinkamesni.