Doplerio ultragarsas yra aukšto dažnio tono skleidžiama technologija, skirta išmatuoti jo „atšokimą“ nuo įvairaus tankio objekto, taip pat bet kokio objekto judėjimą ir greitį. Jis naudojamas įvairiose srityse, įskaitant karinę ir pramoninę, tačiau geriausiai žinomas kaip medicininio vaizdo gavimo priemonė. Nėščios moters dubens srityje yra pusiau kietas kaulas, tankus raumenų audinys ir vandeningas skystis. Ultragarsas gali juos atskirti. Papildoma galimybė išmatuoti „Doplerio poslinkį“ atspindėtoje garso bangoje taip pat gali nustatyti, pavyzdžiui, ar kraujas, išpumpuojamas iš negimusio kūdikio širdies, yra pakankamai vystantis ir sveikas.
Pagrindinis ultragarso veikimo principas yra sonaras – šikšnosparnių ir delfinų echolokacijos gebėjimas „matyti“ ne iš akių, o skleidžiant aukštą spragtelėjimą ar riksmą, o vėliau įvertinant jo atspindžio nuo paviršių ir daiktų jų gyvenamojoje erdvėje ypatybes. Doplerio efekto pavyzdys yra automobilis, važiuojantis pro stovintį pėsčiąjį. Automobiliui artėjant, girdimas jo variklio garsas, kuris vis dažniau pakyla į pastebimai aukštesnį aukštį; o automobiliui pravažiuojant ir tolstant, atitinkamai sumažėja garso aukštis. Jo greitis ir garsas yra nekintantys pastovūs; bet variklio generuojamos garso bangos iš tikrųjų suspaudžiamos arba ištempiamos dėl jo judėjimo. Aklas pėstysis gali įvertinti šio perjungimo žingsnio charakteristikas ir gerai nustatyti automobilio judėjimo kryptį bei greitį.
Doplerio efektą teoriškai išsakė bendravardis austrų fizikas 1842 m., tačiau tik po šimto metų sonografija, vizualiai piešianti ar rodanti garsą, tapo energinga mokslo sritimi. Doplerio sonografijai, reikalaujančiai nuolat matuoti minutinius atspindėto garso dažnių pokyčius laikui bėgant, reikėjo atitinkamai tikslesnių ir greitesnių elektros ir elektroninių sistemų. Toliau tobulinami medicinos prietaisai, naudojantys Doplerio ultragarsą, ypač jų kontaktinis zondas ir jų duomenų rodymas.
Pririštas ultragarso zondas yra elektroakustiniai keitikliai, paverčiantys elektros energiją garso energija ir atvirkščiai. Jų generuojamo garso žmonės negirdi ir nejaučia – nuo 1 iki 18 megahercų dažnio, kintamo, kad prasiskverbtų giliau į žmogaus audinius. Doplerio ultragarsas gali skleisti nenutrūkstamą toną, tačiau dauguma modelių perduoda toną ir gauna jo aidus kaip labai greitų impulsų paeiliui. Pastarojo pranašumas yra tas, kad galima analizuoti ir vieną impulsą, pavyzdžiui, paversti aido vėlavimą į atstumą ir sukurti tikslesnius trimačius vaizdus.
Dauguma Doplerio sonogramų ekranų yra skaitmeniniai elektroniniu būdu užkoduotų garso duomenų skaičiavimai, siekiant geriausio tikrosios kūno anatomijos atkūrimo. Viena iš tebevykstančių sonografinių tyrimų sričių yra patobulinti ir tiksliai išnaudoti, kaip kiekvieno tipo žmogaus audiniai sugeria dalį ir atspindi dalį visų šių instrumentų diapazono dažnių. Ekrano vertimo kompiuterinės programos atitinkamai atnaujinamos nauja, teisingesne informacija.
Medicininis Doplerio ultragarso aparatas labai tiksliai matuoja žmogaus kūno dalykų kryptį ir greitį. Dažniausiai taikomas kraujo judėjimo įvertinimas, pvz., sumažėjęs širdies užblokuotos arterijos srautas arba atvirkštinis vieno iš susilpnėjusių vožtuvų srautas. Tai taip pat vertinga papildoma priemonė, skirta stebėti vaisiaus vystymąsi gimdoje, matuojant jo paties kraujotaką ir sveiką skysčių mainų su motina greitį.