„Doppelganger“ – taip pat parašytas „doppelganger“ arba „doubleganger“ – yra tiesiog dvigubas. Tai gali būti vaiduoklis arba fizinis apsireiškimas, tačiau dažniausiai tai yra psichologinio nerimo šaltinis jį matončiam asmeniui. Žodis kilęs iš vokiško žodžio Doppelgänger, pažodžiui reiškiančio „dvigubas lankytojas“, ir buvo plačiai vartojamas populiariojoje kultūroje.
Tipai
Viso pasaulio kultūrose atsirado daug skirtingų dupelgangerių tipų. Doppelganger gali būti „piktas dvynys“, nežinomas pirminiam asmeniui, kuris sukelia bėdų suklaidindamas draugus ir giminaičius. Kitais atvejais dviguba gali būti žmogaus buvimo dviejose vietose iš karto ar net individo praeities ar ateities „aš“ rezultatas. Kitais atvejais dubleris yra tik panašus, antrasis asmuo, turintis didelį vizualinį panašumą. Doppelganger tikslai dažnai priklauso nuo vaidmens, kurį jis atlieka pirminiam asmeniui.
Tautosakose
Liaudies kūryboje kartais sakoma, kad „doppelganger“ neturi šešėlio ar atspindžio, panašiai kaip kai kuriose tradicijose vampyrai. Šie dvejetai dažnai yra piktybiški ir gali persekioti savo nekaltesnius kolegas. Jie gali duoti blogų patarimų arba įkalti minčių savo aukai į galvą. Pamatyti savo, draugo ar giminaičio dvilypį žmogų dažniausiai laikoma labai nesėkme, dažnai pranašaujančia mirtį ar sunkią ligą. Kai kuriose tradicijose doppelgangeris laikomas mirties personifikacija.
Psichoanalizėje
Freudo psichoanalizėje dviprasmiškumas dažnai laikomas individo „aš“ aspektu, kurį jis ar ji stengiasi kontroliuoti. Dvigubas paprastai turi ir panašių, ir priešingų originalui savybių. Kitaip tariant, dvigubas asmuo bus atpažįstamas kaip individas, tačiau elgsis skirtingai, dažnai ekstremaliais būdais. Dažnai reikia susidurti su užslopintu psichikos aspektu, kurį reprezentuoja dublis, ir galiausiai jį nugalėti, kad jis išnyktų.
Literatūroje ir kine
„Doppelgangers“ dažnai pasirodo įvairiose fantastikos formose, pradedant istorijomis apie klaidingą tapatybę ir baigiant antgamtiškesniais reiškiniais mokslinės fantastikos, fantastikos ir siaubo kūriniuose. Roberto Louiso Stevensono knyga „Keista daktaro Džekilo ir pono Haido atvejis“ yra garsus dvilypumo pavyzdys literatūroje. Alfredo Hitchcocko filme „Psycho“ vaidina Normanas Batesas, kurio atvaizdas dažnai pasirodo veidrodžiuose ir languose, o tai rodo, kad jis yra daugiau nei tik švelnaus būdo viešbučio vadovas.
Įžymūs atvejai
Istorijoje yra daug žinomų pasakojimų apie dvišalius veikėjus. Guy de Maupassant apysaka „Lui? (anglų kalba vadinamas „Teroru“) pasakoja apie paties rašytojo patirtį su dubliu. Anglų poetas Johnas Donne’as teigė, kad savo žmoną sutiko Paryžiuje prieš pat gimstant negyvai dukrai. Pranešama, kad poetas Percy Bysshe Shelley ir Amerikos prezidentas Abraomas Linkolnas prieš pat savo mirtį matė dvilypininkus; Shelley matė jį sapne, o Linkolną – kaip antrą veidą veidrodyje.