Dramos terapija (JK parašyta kaip dramos terapija) yra psichologinio konsultavimo tipas, apimantis idėjų vaidinimą ir vaidmenų atlikimą, siekiant paskatinti gilesnį savęs supratimą arba pasiekti psichologinį išgijimą. Tai nebūtinai turi būti klientai, tiesiog vaidinantys žodžiais ar gestais, bet gali apimti ir vaidmenų žaidimą su rekvizitais, kaukėmis, lėlėmis ar lėlėmis. Tokia terapija gali vykti grupėje arba gali būti individualizuota vienam klientui.
Šio tipo terapija pirmą kartą išpopuliarėjo aštuntajame dešimtmetyje, nors dramos terapeutai savo profesiją gali sieti su antika ir katarsio idėja, kurią išreiškė daugelis graikų dramaturgų. Žinoma, ši sritis taip pat sėmėsi kai kurių savo idėjų iš anksčiau sukurtos psichodramos, nors yra didelių skirtumų tarp to, kaip jos išmokstamos ir taikomos. Didelė dramos istorijos dalis gali turėti įtakos dramos terapeutui, turinčiam patirties ne tik psichologijos, bet ir vaidybos bei dramos kūrinių kūrimo srityje.
Reikia suprasti, kad dramos terapeutas dažniausiai turi dramos terapijos magistro laipsnį su papildomomis praktikos valandomis arba turi kitokio pobūdžio konsultavimo magistro laipsnį, kuriam vadovavo dramos terapeutas. Šie terapeutai dažnai yra registruoti arba sertifikuoti įgaliojimus suteikiančiose agentūrose, kurios leidžia jiems praktikuoti ir pretenduoti į dramos terapeuto vardą.
Drama gali būti naudojama siekiant padėti žmonėms pasiekti sudėtingą medžiagą savyje arba giliau, tai dažnai vadinama saugesniu požiūriu. Jei žmonės vaidina vaidmenis bet kuriame kontekste, jie gali atitolti save nuo to vaidmens ir gali panaudoti patirtį, kad informuotų apie vaidmenį labiau stebėjimo būdu. Taigi gali pasireikšti puiki savęs išraiška, bet tik iki tokio lygio, kokio nori dalyvis, o tai gali būti puikus tiems, kurie bando apdoroti traumą. Vienas iš šios terapijos formos privalumų yra tai, kad ji leidžia žmonėms tapti atviresniems kitoms terapijos formoms, nes terapeuto vaidmuo yra skirtingai sukonstruotas ir mažiau įkyrus, o žmogus pradeda rimtą, patirtinį savęs tyrimą, jis ar ji gali norėti toliau tiesiogiai, pavyzdžiui, pokalbių terapija.
Nors pokalbių terapijos modelis nenaudojamas, (nors akivaizdu, kad kalbama apie tai), būtų klaidinga manyti, kad dramos terapeutas neplanuoja individualiai kiekvienam klientui. Tiesą sakant, dauguma terapeutų susitinka su klientais ar grupėmis ir pateikia poreikių santrauką bei tai, kaip įvairūs dramos terapijos aspektai gali juos patenkinti. Terapeutas ir klientas gali nustatyti tikslus, kuriuos nori pasiekti, tačiau jie pasiekiami pasitelkiant tokias priemones kaip vaidmenų žaidimas, vaidinimas scenose ar kitais būdais.
Dramos terapija naudojama įvairiuose kontekstuose. Jis puikiai pritaikomas grupiniam darbui ir gali būti naudojamas psichiatrijos ligoninėse, pataisos įstaigose, narkotikų ir alkoholio reabilitacijos centruose, paauglių reformos namuose, vaikų namuose, senelių ar psichikos sutrikimų turinčių žmonių namuose. Tai taip pat gali būti naudinga kaip žaidimų terapijos rūšis dirbant su seksualinę prievartą ar traumą patyrusiais asmenimis, grupėse ar individualioje aplinkoje. Nuo septintojo dešimtmečio, kai teorijos apie dramą psichologijoje tikrai susiliejo ir tapo aiškiai apibrėžtos, dramos terapija toliau augo ir tyrinėjo būdus, kaip ji gali būti naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo psichologinio skausmo.