Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas, penktasis leidimas, taip pat žinomas kaip DSM-V, DSM V arba DSM-5, yra išsamus psichikos sutrikimų klasifikacijų, kurias planuojama paskelbti 2013 m., sąrašas. Jungtinėse Amerikos Valstijose DSM plačiai laikoma psichiatrijos biblija, kurioje pateikiamas išsamus visų JAV pripažintų psichikos sutrikimų sąrašas. Už JAV ribų praktikai visame pasaulyje pasitiki DSM vertindami ir diagnozuodami pacientus.
Pirmasis DSM leidimas buvo išleistas 1952 m. Nuo to laiko jis buvo peržiūrėtas, kad atspindėtų įvairius pakeitimus. Pavyzdžiui, tokios sąlygos kaip homoseksualumas kažkada buvo įtrauktos į DSM, o dabar nėra, nes jos nebepripažįstamos kaip psichinės patologijos. Naujesniuose leidimuose buvo pristatytos naujos psichiatrijos sąvokos, supaprastintas diagnostikos procesas ir pateikta išsamesnė informacija apie psichikos sutrikimus.
DSM V peržiūros prasidėjo 1999 m. Amerikos psichiatrų asociacija (APA) bendradarbiavo su Nacionaliniais psichikos sveikatos institutais (NIHM), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Pasaulio psichiatrijos asociacija (WPA), siekdama sukurti komitetų, kurie darbas su pasiūlytais papildymais ir pakeitimais penktajam DSM leidimui. 2010 m. pradžioje nemažai DSM V juodraščių buvo paskelbti visuomenei komentuoti, o tai sukėlė daug diskusijų ir diskusijų.
DSM V, kaip ir kituose šio garsaus vadovo leidimuose, psichinės būklės yra suskirstytos į penkias „ašis“, kurios yra plačios kategorijos. Pavyzdžiui, III ašis apima „ūmias sveikatos būklę ir fizinius sutrikimus“, tokius kaip galvos trauma. Kiekvienoje ašyje pateikiamas išsamus suskirstymas. Diagnozei nustatyti pacientai turi rodyti simptomus, kurie gali būti tam tikrame ašies pogrupyje.
DSM V tikslas – padėti psichikos sveikatos specialistams klasifikuoti būkles, kuriomis gali sirgti jų pacientai. Šiame leidime pripažįstama, kad kartais pacientams gali pasireikšti persidengiantys simptomai, dėl kurių anksčiau kai kurias diagnozes sunku nustatyti. Turėdamas diagnozę, gydytojas gali pradėti tyrinėti gydymo galimybes kartu su pacientu. Be to, diagnozė gali būti svarbi norint gauti išmokas, pvz., neįgalumo pašalpas ar sveikatos draudimą, nes daugelis agentūrų ir įmonių atsisako išmokų, nebent pacientas turi diagnozę pagal priimtą DSM kodą.
Pacientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nors į DSM galima žiūrėti kaip į neprofesionalų, pacientų vertinimui reikia patirties psichikos sveikatos srityje. Pacientai gali daugybę kartų susitikti su psichologu ar psichiatru, kol gali būti nustatyta tinkama diagnozė, o tai, kad jie turi simptomus, atitinkančius DSM, nebūtinai reiškia, kad kažkas turi tam tikrą psichinę būklę.