Dubens atsipalaidavimas yra medicininė būklė, kuri atsiranda, kai moters dubens dugno raumenys nusilpsta arba pažeidžiami. Kai kurie lengvi šio sutrikimo atvejai gali neturėti jokių simptomų, tačiau sunkesni dubens atsipalaidavimo atvejai gali būti gana nemalonūs. Tai taip pat gali sukelti kitų rimtesnių sveikatos sutrikimų, įskaitant šlapimo pūslės ar gimdos iškritimą. Gydymas dažnai apima pratimus šiems raumenims stiprinti, galimus vaistus ir operaciją.
Moterų dubens dugno raumenys padeda palaikyti ir išlaikyti šlapimo pūslę bei gimdą. Kai šie raumenys bus pažeisti arba ištempti, dubens dugnas suglebs. Tai žinoma kaip dubens atsipalaidavimas ir kartais gali sukelti šlapimo pūslės ar gimdos iškritimą.
Gimdos prolapsas įvyksta, kai gimda įsmunka į makšties kanalą, o šlapimo pūslės prolapsas – kai pūslės įsmunka į makšties kanalą. Kai kuriais sunkesniais atvejais šie organai gali būti matomi išsikišę iš makšties angos. Kiti organai, pavyzdžiui, storoji žarna ar tiesioji žarna, taip pat gali nukristi sunkesniais dubens atsipalaidavimo atvejais.
Daugeliui moterų dubens atpalaidavimas gali būti nepatogus. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių požymių yra makšties, kirkšnies, pilvo ir apatinės nugaros dalies skausmas. Kai kurios moterys taip pat gali jausti spaudimą makštyje, tarsi kažkas būtų išstumta. Kai kurioms moterims, kurios susiduria su dubens atpalaidavimu, gali būti sunku tuštintis.
Šlapimo nelaikymas yra dar vienas dažnas dubens atsipalaidavimo požymis. Daugelis moterų pastebės, kad sunku suvaldyti šlapimo pūslę, ypač staigių įtempimų metu. Čiaudulys ar kosulys kartais gali sukelti šlapimo nutekėjimą iš šlapimo pūslės.
Senėjimas dažnai laikomas viena dažniausių dubens atsipalaidavimo priežasčių. Vyresnio amžiaus moterims, ypač toms, kurios išgyveno menopauzę, yra didesnė rizika susirgti šia liga. Po menopauzės moters estrogenų lygis mažėja, todėl raumenys dažnai tampa mažiau tonizuoti. Dėl didelių įtampų, pavyzdžiui, gimdymo, dubens dugno raumenys gali būti pažeisti arba ištempti.
Daugeliui moterų, užsiimančių dubens atpalaidavimu, tam tikri dubens dugno pratimai yra naudingi, ypač siekiant kontroliuoti šlapimo pūslę. Mankštinantis šiuos raumenis galima juos vėl įtempti. Populiariausi yra Kėgelio pratimai, kurių metu nuolat sutraukiami ir atpalaiduojami dubens dugno raumenys.
Sunkesniais dubens atpalaidavimo atvejais gali prireikti prietaiso, vadinamo pesaru. Tai žiedo formos prietaisas. Jis įkišamas į makštį ir padeda palaikyti organus, neleidžiant jiems patekti į makšties kanalą. Kitoms moterims gali prireikti operacijos pažeistiems raumenims atstatyti. Kartais gydytojai gali atlikti procedūrą, kad visiškai pašalintų gimdą, vadinamą histerektomija.