Dumbliai (vienarūšiai dumbliai) yra didelė grupė įvairių organizmų, kurie naudoja fotosintezę maistui gaminti. Nors kai kurios formos yra didelės ir daugialąstės, jos skiriasi nuo augalų tuo, kad jų ląstelės nėra aiškiai suskirstytos į skirtingus audinių tipus, turinčius skirtingas funkcijas. Šiai grupei priklauso daug įvairių organizmų, kurie ne visada yra glaudžiai susiję vienas su kitu – formos panašumai dažnai atsiranda dėl lygiagrečios evoliucijos, kai skirtingi organizmai prisitaikė panašiai, kad užpildytų panašias nišas. Jie apibūdinami kaip polifiliniai, o tai reiškia, kad ne visi grupės nariai turi tą patį bendrą protėvį.
Pagal šiuolaikinį apibrėžimą visi dumbliai yra eukariotai, o tai reiškia, kad jų ląstelių DNR yra branduolyje, uždarame membrana. Organizmai, kurių ląstelės neturi branduolio, yra prokariotai. Eukariotai taip pat apima augalus, grybus ir gyvūnus. Prokariotai apima bakterijas ir archėjus. Dumblius galima suskirstyti į keletą pogrupių, daugiausia remiantis pigmentų, naudojamų fotosintezei, tipais.
Žalieji dumbliai
Šios formos fotosintezei naudoja žaliąjį pigmentą chlorofilą, ir manoma, kad jos yra sausumos augalų protėviai. Kai kurie autoritetai įtraukia juos į augalų karalystę, o kiti mėgsta juos laikyti atskira gyvybės kategorija. Jie gali būti vienaląsčiai arba daugialąsčiai, o kai kurie tipai gyvena kolonijomis arba sudaro ilgus siūlus, susidedančius iš daugelio ląstelių. Nemažai vienaląsčių tipų gali savarankiškai judėti naudodami žiuželius – ilgas, į rykštę panašias struktūras, kurias judėjimui naudoja daugelis mikroorganizmų. Žalieji dumbliai randami įvairiose buveinėse, įskaitant gėlą vandenį, jūrą, dirvožemį, medžių kamienus ir drėgnas sienas, tačiau dauguma jų yra vandens.
Manoma, kad sausumos augalai išsivystė iš tam tikros rūšies žaliųjų dumblių, galbūt maždaug prieš 500 mln. Juose yra tų pačių rūšių chlorofilo ir kitų pigmentų kaip ir sausumos augaluose. Yra ir kitų panašumų: pavyzdžiui, chlorofilo yra struktūrose, vadinamose chloroplastais, o daugelis rūšių cukrų kaupia krakmolo granulėse, kaip ir sausumos augalai.
Raudonieji dumbliai
Taip pat žinomi kaip rodofitai, tai buvo vieni pirmųjų eukariotinių organizmų planetoje, o jų parašai buvo rasti beveik 2 milijardų metų senumo uolienose. Dažniausiai jie yra jūrų organizmai ir apima daugybę jūros dumblių rūšių, taip pat nemažai vienaląsčių rūšių. Jų raudona spalva gaunama dėl pigmentų fikoeritrino ir fikocianino, kuriuos jie naudoja fotosintezei. Šie pigmentai sugeria mėlyną šviesą, kuri pasiekia žemiau vandenyno paviršiaus nei raudona šviesa, kurią sulaiko chlorofilas, todėl rodofitai gali fotosintezuoti didesniame gylyje. Šiai grupei taip pat priklauso koraliniai dumbliai, kurie iš kalcio karbonato patys stato kriaukles ir gali formuoti rifus.
Rudieji dumbliai
Tinkamas mokslinis šios grupės pavadinimas yra chromista. Tai labai įvairi grupė, kurios nariai svyruoja nuo diatomų – mikroskopinių vienaląsčių formų su silicio dioksido lukštais – iki jūros dumblių – didelių, daugialąsčių organizmų, galinčių užaugti iki 164 pėdų (50 metrų) ilgio. Jie naudoja kitokią chlorofilo rūšį nei tas, kurį naudoja augalai fotosintezei, ir dažnai turi papildomų pigmentų, tokių kaip fukoksantinas, kuris daugeliui šių organizmų suteikia rudą spalvą. Diatomės yra svarbi fitoplanktono dalis, kuri fotosintezės būdu gamina daug planetos deguonies ir sudaro daugelio jūrų maisto grandinių pagrindą. Dumblių jūros dumbliai gali sudaryti didelius jūros dugno „miškus“, kurie turi didelę ekologinę reikšmę.
Melsvadumbliai
Šiandien šie mikroorganizmai laikomi bakterijomis; tačiau kartais jie vis dar vadinami senuoju pavadinimu „mėlyna-žali dumbliai“. Jie daugiausia skiriasi tuo, kad yra prokariotai, kaip ir visos bakterijos, tačiau gali patys pasigaminti maistą fotosintezės būdu. Cianobakterijos yra labai sena grupė ir galėjo būti pirmieji organizmai, panaudoję fotosintezę. Daugelis ekspertų mano, kad tolimoje praeityje kai kurie vienaląsčiai, nefotosintezuojantys organizmai galėjo įtraukti cianobakterijas simbiotiniu ryšiu ir kad šios bakterijos galėjo tapti chloroplastais, kurie šiandien matomi dumbliuose ir augaluose.
Dumblių žydėjimas
Retkarčiais tam tikrose vietose dumblių rūšių populiacija gali sprogti, o tai gali sukelti vadinamąjį „dumblių žydėjimą“. Tai gali atsirasti pakrantėse ir gėlo vandens ežeruose. Ne visada įmanoma nustatyti priežastį, bet dažnai atrodo, kad tai yra žemės ūkio nuotėkis, kuriame yra trąšų, kurios skatina augimą ir dauginimąsi. Dumblių žydėjimas dažnai kenkia kitoms vandens gyvybės formoms, o kartais ir gyvūnams bei net žmonėms. Didelis dumblių skaičius gali smarkiai sumažinti deguonies kiekį vandenyje, o kai kurios rūšys gamina toksinus, kurie gali nužudyti ar pakenkti kitiems organizmams.
Naudoja
Galima valgyti įvairių rūšių jūros dumblius, ypač tarp raudondumblių. Jūros dumbliai taip pat suteikia daug svarbių maisto priedų, o agaras – tam tikros rūšies gelis, naudojamas mikroorganizmams auginti. Kitas galimas panaudojimo būdas – biokuro gamyba. Organizmai greitai auga ir nereiklūs sąlygoms bei mitybos poreikiams, todėl gali pigiai ir efektyviai kaupti biomasę kurui.