Duomenų praradimo prevencija – tai daugybė metodų, naudojamų konfidencialios informacijos vientisumui apsaugoti. Šiuo kompiuterių saugumo pogrupiu siekiama užkirsti kelią neteisėtam ar netyčia kompiuterinėje sistemoje saugomos konfidencialios medžiagos išleidimui. Informacinių technologijų darbuotojai dažniausiai į kompiuterinės sistemos architektūrą įtraukia duomenų praradimo prevenciją, taip pat yra prieinamų paslaugų, skirtų stebėti ir apsaugoti konfidencialius duomenis sistemoje.
Šis procesas apima konfidencialių duomenų identifikavimą, stebėjimą, kur jie saugomi, ir jų stebėjimą ramybės ir naudojimo metu. Jei duomenys saugomi nesaugioje vietoje, juos reikia perkelti į saugesnę vietą, kad būtų sumažinta praradimo rizika. Duomenys taip pat klasifikuojami pagal konfidencialumo laipsnį ir informacijos svarbą, kad būtų galima įdiegti atitinkamus duomenų tvarkymo protokolus. Žemo lygio duomenų apsaugos lygis nebus toks pat kaip jautresnės informacijos.
Be darbo kompiuterinėje sistemoje, duomenų praradimo prevencija taip pat apima tinkamą personalo, dirbančio su konfidencialiais duomenimis, mokymą. Jiems patariama apie geriausią duomenų generavimo, tvarkymo ir saugojimo praktiką, kad sistema būtų kuo saugesnė. Sistemos naudotojai taip pat yra stebimi, siekiant patvirtinti atitiktį įmonės protokolams ir nustatyti duomenų riziką, kai tik jos atsiranda. Tai gali apimti automatinį sistemos veiklos registravimą, taip pat rankinį stebėjimą, kai iškyla susirūpinimą keliančių problemų.
Duomenų praradimo prevencija apima ne tik vidaus saugumo problemas, bet ir teisės aktų laikymąsi. Daugelis vyriausybių priėmė reglamentus dėl tam tikros rūšies konfidencialios informacijos, pvz., pacientų medicininių įrašų, tvarkymo. Kompiuterinė sistema ir jos vartotojai turi laikytis šių taisyklių, kad išvengtų baudų ir kitų nuobaudų. Keičiantis taisyklėms, reikia atnaujinti duomenų praradimo prevencijos planą, kad būtų atsižvelgta į šiuos kintančius standartus.
Stipri duomenų praradimo prevencijos sistema apribos sistemos naudotojų informacijos perdavimą, taip pat apsaugos sistemas nuo įsilaužėlių, kad sumažėtų vagystės ir pašalinių asmenų duomenų išleidimo rizika. Sistemos auditas periodiškai atliekamas siekiant įsitikinti, ar sistema veikia, ir surasti saugumo spragas prieš jas išnaudojant. Šis iniciatyvus požiūris į kompiuterių saugumą kartais gali apimti sudėtingus sistemos naudojimo apribojimus vartotojams, kurie nekelia grėsmės saugumui, o tai yra apgailėtina visapusiškų apsaugos sistemų pasekmė.