Dviguba artikuliacija yra kalbinis terminas, nurodantis du lygmenis, į kuriuos kalba gali būti suskirstyta. Prasmingi garso vienetai, vadinami morfemomis, sudaro pirmąjį lygį, o antrąjį lygį sudaro fonemos arba garsai, neturintys reikšmės patys. Be to, dvigubos artikuliacijos terminas taip pat gali būti taikomas bet kuriam semiotiniam kodui arba komunikacijos metodui, kurį galima analizuoti dviem lygmenimis.
Pirmąjį kalbos artikuliacijos lygį sudaro tik morfemos. Kai kurios morfemos yra ištisi žodžiai, pvz., „šuo“ arba „vaikas“, o kitos – tik dalis. Pavyzdžiui, žodis „neįtikėtina“ sudarytas iš trijų morfemų: „ne-“, „-tiki-“ ir „-gali“, kurių kiekviena turi tam tikrą reikšmę. Tokios morfemos sudaro žodžius ir sakinius, kuriuos žmonės naudoja bendraudami.
Fonemos, kurios yra tiesiog garsai be prasmės, sudaro antrąjį artikuliacijos lygį. Fonema nėra tas pats, kas raidė, nors kai kurias fonemas galima parašyti ir ja. Kiti naudoja kelias raides, o kai kurios raidės naudojamos skirtingoms fonemoms, atsižvelgiant į jų kontekstą. Šie garsai patys savaime negali nieko perteikti, tačiau kartu jie sudaro pirmojo artikuliacijos lygio morfemas.
Kiekviena kalba yra labai nedaug fonemų. Anglų kalboje yra apie 40–50 skirtingų fonemų, o ispanų kalba vartojama tik nuo 20 iki 30. Nepaisant to, abiejose kalbose yra tūkstančiai žodžių, kurie gali sukurti begalinį posakių skaičių. Ši dviejų artikuliacijos lygių idėja, leidžianti ištarti begalinį ištarimų skaičių iš labai mažo garsų rinkinio, vadinama produktyvumu.
Dvigubo artikuliavimo samprata ir jos produktyvumas gali būti taikomas bet kokiam semiotiniam kodui, kuris atitinka reikalavimus. Semiotinis kodas yra tiesiog bendravimo būdas, apimantis kalbas, ženklus ir simbolius; tačiau ne visi semiotiniai kodai turi dvigubą artikuliaciją. Kai kurie mokslininkai mano, kad vizualieji menai, architektūra ir kinas yra dvigubai išreikšti. Pavyzdžiui, paveiksle pirmasis lygis gali būti formos, o antrasis – spalvos.
Panašiai daugelis kompiuterių kodų turi dvigubą artikuliaciją. Antrajame artikuliacijos lygyje skaičiai, raidės ir simboliai yra sujungti, kad sudarytų žodžius. Tada pirmame artikuliacijos lygyje tie žodžiai suskirstomi į teiginius. Tai leidžia kompiuterių programuotojams iš labai mažo skaičiaus simbolių sukurti daugybę įvairių programų.
Kalbotyroje dviguba artikuliacija taip pat žinoma kaip dvilypumas kalboje, kad būtų išvengta painiavos su dvigubai artikuliuotu priebalsiu. Dvigubai artikuliuotas priebalsis sukuriamas garsą sukuriant dviejose vietose vienu metu. Labiausiai paplitę tipai yra lytinės ir nugaros artikuliacijos, pavyzdžiui, vakarų ir centrinėje Afrikoje paplitę paspaudimai.