Dvigubas diskursas iš esmės reiškia dvi skirtingas komunikacijos formas arba išraiškas, kurios vyksta vienu metu. Tai gali įvykti įvairiais būdais, nors dažniausiai tai gali būti pateikta asmenų grupės, kai grupėje vienu metu vyksta du pokalbiai. Didesniu mastu dvigubas diskursas gali atsirasti ir socialiniame bei politiniame lygmenyse, nes gali atrodyti, kad individas ar grupė tuo pačiu metu pateikia du skirtingus ir galimai prieštaringus teiginius. Literatūroje ir rašto darbuose šis terminas taip pat gali reikšti sakinį ar frazę, kuri vienu metu reiškia dvi skirtingas idėjas.
Paprastai bet kokio pobūdžio diskursas rodo bendravimą ir įvairių minčių bei idėjų reiškimą tarp dviejų ar daugiau žmonių. Dvigubas diskursas – tai veiksmas ar įvykis, kai tuo pačiu metu vyksta dvi skirtingos pokalbio ar bendravimo formos. Pavyzdžiui, vakarėlyje šešių žmonių grupė gali būti susirinkusi ir kalbėtis tarpusavyje. Keturi iš šios grupės žmonių gali diskutuoti apie vieną idėją, o kiti du žmonės, kurie vis dar yra grupės nariai, kalba apie ką nors kita. Šiuo atveju grupė užsiima dvigubu diskursu ir kai kurie jos nariai gali sekti abu pokalbius iš karto.
Dvigubo diskurso idėja taip pat turi socialinių ir politinių pasekmių, ypač kai ji susijusi su viešąja nuomone ir įvairių organizacijų darbotvarkėmis. Pavyzdžiui, politikas gali atstovauti apygardai, kuri tvirtai pasisako už vieną poziciją, o jį remia grupė prieš tą poziciją. Norėdamas nuraminti abi žmonių grupes, politikas gali įsitraukti į dvigubą diskursą. Taip elgiantis abiem klausimo pusėms gali atrodyti, kad politikas atstovauja, o tai galiausiai gali lemti abiejų pusių palaikymo praradimą.
Dvigubas diskursas taip pat gali atsirasti rašant ir literatūros kūriniuose, o tai svarbu kiekvienam kritiškai skaitančiam ar recenzuojančiam tokius kūrinius. Pavyzdžiui, rašytojas gali parašyti vieną sakinį, kuris, atrodo, išreiškia tam tikrą mintį. Tačiau atidžiau perskaitęs ir kritiškai įvertinęs sakinyje vartojamą kalbą, skaitytojas gali nuspręsti, kad pradinė sąvoka buvo skirta ironiškai ir kad iš sakinio reikia paimti antrinę reikšmę. Toks dvigubas diskursas dažnai naudojamas siekiant suteikti skaitytojams didesnę prasmę iš, atrodytų, paprasto sakinio. Tai gali būti naudojama norint išplėsti nusistovėjusias idėjas rašto darbe arba suteikti daugiau gilumo jo veikėjams.