Dvylikapirštės žarnos atrezija yra įgimtas sutrikimas, kai dėl fizinės deformacijos visiškai užsikemša viršutinė plonosios žarnos dalis. Maistas negali patekti iš skrandžio į žarnyną, o naujagimis, sergantis šia liga, gali dažnai vemti. Dvylikapirštės žarnos atrezija paprastai būna mirtina, jei gydymas neskiriamas per pirmąsias kelias gyvenimo dienas. Kvalifikuotų chirurgų komanda gali bandyti ištaisyti būklę rankiniu būdu atidarydama žarnyną ir pašalindama audinį, kuris sukelia užsikimšimą. Atlikus veiksmingą operaciją ir dažnai atliekant tolesnius tyrimus, dauguma kūdikių gali pradėti normaliai vystytis.
Dvylikapirštė žarna yra viršutinė plonosios žarnos dalis, jungianti skrandį su pagrindiniu žarnyno traktu. Iš esmės tai yra tuščiaviduris vamzdelis, kuris padeda virškinti. Dvylikapirštės žarnos atrezijos atveju vamzdelis yra uždarytas arba užblokuotas nenormalia gleivine. Dėl to kūdikio organizmas negali tinkamai virškinti maisto, įsisavinti maistinių medžiagų ir perdirbti atliekų. Panaši būklė, vadinama dvylikapirštės žarnos stenoze, atsiranda, kai vamzdelis susiaurėja, bet nėra visiškai uždarytas.
Gydytojai iš esmės nėra tikri dėl tikslių dvylikapirštės žarnos atrezijos priežasčių. Dauguma kūdikių, sergančių šia liga, gimsta neišnešioti, o jų virškinimo traktas nėštumo metu niekada iki galo neišsivysto. Kitų struktūrinių deformacijų ir Dauno sindromo buvimas būdingas kūdikiams, sergantiems dvylikapirštės žarnos atrezija.
Dažniausi dvylikapirštės žarnos atrezijos simptomai yra vėmimas ir pilvo patinimas. Vėmaluose paprastai yra daug tulžies, suteikiančių jai žalią atspalvį. Kadangi kūdikiai neapdoroja atliekų, jie negali šlapintis ar tuštintis. Taip pat gali būti Dauno sindromo simptomų, tokių kaip keistos formos kaukolė arba raumenų tonuso stoka.
Daugeliu atvejų dvylikapirštės žarnos atrezija diagnozuojama prenataliniu laikotarpiu įprastiniu ultragarsu. Akušeris gali pastebėti, kad gimdoje yra daug vaisiaus vandenų, o tai rodo, kad vaisius netinkamai jį virškina ir neapdoroja. Gimus kūdikiui, ultragarsas ir pilvo rentgeno spinduliai gali atskleisti tikrąją deformaciją, sukeliančią užsikimšimą. Gydytojai gali nuspręsti atlikti papildomus diagnostinius tyrimus, kad patikrintų, ar nėra kitų sutrikimų ir Dauno sindromo.
Chirurgija beveik visada yra vienintelė galimybė koreguoti dvylikapirštės žarnos atreziją. Chirurgas padaro nedidelį pjūvį prie bambos ir įdeda specializuotą kamerą, kad nustatytų užsikimšimo vietą ir pobūdį. Chirurginiai įrankiai naudojami dvylikapirštės žarnos atidarymui ir susiuvimui į žarnyną. Operacijos metu kūdikiui paprastai duodamas maitinimo vamzdelis ir į veną leidžiami skysčiai, kad būtų išvengta dehidratacijos. Tolesni tyrimai yra svarbūs siekiant įsitikinti, kad procedūra buvo sėkminga ir ar kūdikis virškina maistines medžiagas.