Idealiu atveju automobilio variklis turėtų nustoti veikti, kai tik vairuotojas išjungia uždegimo jungiklį. Į kameras neturėtų patekti žaliavinis kuras, o uždegimo žvakės neturėtų jo uždegti. Tačiau ne visada viskas taip sklandžiai veikia vidaus degimo variklyje, ypač kai vis dar yra kitų uždegimo šaltinių ir žaliavinio kuro. Kai automobilio variklis toliau dirba po to, kai buvo išjungtas degimas, mechanikai tai vadina dyzelinu.
Dyzelinas užsidega, kai kuras užsidega nuo kito šilumos šaltinio, išskyrus uždegimo žvakę. Tai gali trukti kelias sekundes ar kelias minutes, priklausomai nuo degimo kameroje likusio kuro kiekio ir nuo to, kiek laiko užtrunka, kol uždegimo šaltinis atvės.
Dyzelinas reiškia procesą, naudojamą dyzeliniuose varikliuose, siekiant uždegti degalus ir palaikyti variklį. Vietoj daugybės sprogimų, kuriuos sukelia tam tikro laiko uždegimo žvakės, dyzeliniame variklyje degalai užsidega aukštu slėgiu stūmoklio kameroje, o kartais padeda viena „kaitinimo žvakė“, kuri padeda sušildyti variklio bloką. Skirtingai nuo tradicinių vidaus degimo variklių, dyzelinis variklis gali veikti tuščiąja eiga, kad uždegimo procesas veiktų tinkamai. Tačiau tradiciniame dujomis varomame variklyje tokia praktika palaikyti variklį nėra griežtai būtina. Jei dujomis varomas variklis pradeda degti dyzelinu, paprastai kažkur kažkas negerai.
Viena iš galimų dyzelino priežasčių yra pigesnių degalų ir alyvos naudojimas. Kai variklis degina prastesnės kokybės degalus, ant vožtuvų ir stūmoklių, greitai judančių degimo kamerose, dažnai susidaro anglies nuosėdos. Jei dėl anglies nuosėdų stūmoklis trinasi į metalą, gali lengvai susidaryti karšta vieta. Išjungus degimą, uždegimo žvakės nebeskleidžia pakankamai karštos kibirkšties, kad uždegtų degimo kameroje likusį kurą. Tačiau įkaitusios anglies nuosėdos vis tiek gali sukelti sprogimą, jei jos liečiasi su nesudegusiu kuru. Šis žaliavinio kuro užsidegimas dažnai yra priežastis, dėl kurios automobilis pradeda varyti dyzelinu. Jis sustos tik tada, kai baigsis likęs kuras arba atvės anglies nuosėdos.
Kita galima dyzelino priežastis gali būti sugedusi jungtis tarp karbiuratoriaus ir variklio bloko. Daugelyje senesnių automobilių yra degalų užblokavimo sistema, kuri turėtų išjungti visą dujų tiekimą į variklį. Kartais ši užspringimo sistema neveikia tinkamai, todėl dujos patenka į degimo kamerą. Jei tas benzinas prisilies prie karšto metalo ar anglies gabalo, jis sprogs ir sukels dyzeliną. Šiuolaikiškesni varikliai turi degalų įpurškimo sistemą, suprojektuotą taip, kad išjungus degimą į degimo kamerą nebetiektų degalų, todėl dyzelinas nėra toks įprastas, bet vis tiek įmanomas, jei kuro lieka kameroje.
Vienas geriausių būdų sumažinti dyzelino tikimybę – tinkamai aprūpinti automobilį alyva ir variklio aušinimo skysčiu. Perkaitus automobilių varikliams, gali susidaryti karštosios vietos ir sukelti dyzeliną. Gali tekti patikrinti stūmoklius ir vožtuvus, ar neatsirado aštrių briaunų, kurios gali perkaisti. Perėjimas prie aukštesnės klasės degalų arba anglies dioksidą šalinančių priedų taip pat gali padėti išvengti dyzelino naudojimo ateityje.
Kai kurie ekspertai teigia, kad dyzeliną gali sukelti prastesnės arba netinkamos uždegimo žvakės, todėl taip pat galite paprašyti mechaniko, kad įsitikintų, jog turite tinkamo dydžio uždegimo žvakes jūsų automobilio varikliui. Daugelis dyzelino problemų gali būti išspręstos atliekant įprastą variklio derinimą, todėl pasakykite mechanikui apie visus nelygumus, kuriuos pastebėjote išjungę degimą.