Džiazo muzikantas yra asmuo, kuriantis arba kuriantis džiazo muziką, kuri yra specifinis muzikos žanras, kilęs nuo XX amžiaus pradžios. Šio stiliaus muzikos skambesys yra labai savitas, nors tikslus apibrėžimas gali būti sunkus. Džiazas turi kitų muzikos tipų, pvz., bliuzo ir ragtime, elementų, o džiazo muzikantas greičiausiai turi daug žinių ir įgūdžių groti tokio tipo muziką. Muzikantas gali būti džiazo dainininkas arba muzikantas, grojantis muzikos instrumentu.
Jei žmogus gyvena iš muzikos, jis paprastai laikomas profesionalu. Profesionalūs muzikantai dažnai keliauja po pasaulį arba tam tikrus pasaulio regionus, norėdami skleisti savo muziką, reklamuoti albumą ar tiesiog groti laidas, kad gautų atlyginimą. Kiti muzikantai gali groti kaip pomėgis. Mokėjimas groti šio žanro muziką yra pagrindinis taškas norint tapti džiazo muzikantu, nepaisant to, ar muzikantas pragyvena iš praktikos.
Neretai džiazo muzikantas kuria grupę su kitais muzikantais. Kiekvienas grupės narys dainuos arba gros kokiu nors instrumentu, o visi grupės muzikantai gros kartu, kad sukurtų savitą skambesį. Groti kartu reikia daug įgūdžių ir praktikos, net daugiau nei žaidžiant vienam, nes laikas tampa itin svarbus siekiant užtikrinti kokybišką garsą. Džiazo grupę ar grupę gali sudaryti du ar daugiau narių; vokalistai paprastai yra grupės dalis, kaip ir būgnininkai. Grupėje gali groti gitaristai, taip pat bosistai, pianistai, saksofonininkai, trimitininkai ir pan.
Bėgant metams vystėsi džiazo žanro porūšiai; nu-jazz ir acid jazz sujungia šiuolaikinius elementus, tokius kaip sintezatoriai, su tradiciniais garsais, kad sukurtų visiškai kitokį džiazo skambesį. Smooth jazz – švelnus džiazo stilius, sukuriantis atpalaiduojančius garsus klausytojui. Kita vertus, Jazzcore sujungia džiazo muzikos elementus su sunkiojo metalo elementais. Punk džiaze džiazo garsai derinami su pankroko muzika, kuri sukuria sunkesnį, pašėlesnį skambesį; tai yra visiškai priešingas skambesys kaip sklandus džiazas, nors jis gyvas kaip kai kurios tradicinės džiazo formos.