Džiazo šokis yra šiuolaikinio šokio forma, kuriai didelę įtaką daro džiazo muzikos garsai, ritmai ir technikos. Kaip ir džiazo muzika, šis šokio tipas yra labai individualus, pabrėžiamas individualių įgūdžių demonstravimas, o šokėjai, kurie specializuojasi jame, yra įgudę improvizuoti, taip pat dirbti su kitais šokėjais, kad pasiektų norimą išvaizdą ir jausmą. Daugelis pasaulio regionų siūlo šio šokio užsiėmimus, o kai kurie labai patyrę šokėjai ir choreografai dirba šioje srityje.
Kaip ir muzika, kuri jį įkvėpė, džiazo šokio šaknys yra JAV afroamerikiečių bendruomenėje. Įvairios džiazo šokio formos buvo atliekamos jau XX a. pabaigoje, o iki Pirmojo pasaulinio karo jis tapo priimtu ir gerai žinomu žanru. Ši šokio forma padarė didelę įtaką Brodvėjaus choreografijai ir, savo ruožtu, Holivudo choreografijai, taip pat stipriai įsiliejo į baletą ir šiuolaikinį šokį.
Talentingiausi džiazo šokėjai pradeda nuo baleto srities. Baleto pamokose jie mokosi kontrolės, įgūdžių ir grakštumo, tonizuoja ir paruošia savo kūną šokiui. Įvaldę baleto discipliną, šokėjai gali papildomai mokytis džiazo šokio, kuris lavina improvizacijos įgūdžius, moko šokėjus judėti ritmu ir spektaklyje dvelkti vienas kitam. Kvalifikuoti šokėjai, turintys džiazo išsilavinimą, gali būti labai paklausūs, vaidinantys filmuose, Brodvėjaus spektakliuose ir šokio spektakliuose visame pasaulyje, o kai kurie žinomi choreografai dirba įvairiuose žanruose – nuo televizijos reklamų iki treniruočių komandų.
Džiazas yra žinomas kaip labai sinkopuotas ir nenuspėjamas dėl savo Afrikos įtakos, o džiazo šokis yra toks pat. Šokėjai gali būti lėti, svajingi ir grakštūs, arba gali judėti staigiai ir staigiai, atlikdami fantastiškus šuolius ir kitus žygdarbius. Dėl to jie turi būti fiziškai labai lankstūs ir labai prisitaikę prie muzikos, pagal kurią šoka.
Kai kurie džiazo šokiai yra stipriai struktūruoti ir choreografuoti, o kiti spektakliai suteikia vietos improvizacijai. Grupiniame atlikime improvizacija turi būti atliekama kruopščiai, šokėjams dirbant kartu, kad nesusidurtų ir nesiblaškytų nuo kūrinio harmonijos, kaip ir džiazo muzikantai. Ši šokio forma nebūtinai turi būti atliekama pagal džiazo muziką, nors dažnai taip ir yra, ir ji gali integruoti kitų šokio sričių įgūdžius, pavyzdžiui, stepą; originalus džiazo šokis, tiesą sakant, buvo stepas, o šokėjai į kitus stilius išsišakojo tik XX a. pradžioje.