Edukacinė terapija padeda vaikams ir suaugusiems, turintiems mokymosi iššūkių. Terapeutai dažnai kuria švietimo intervencijos planus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama akademiniams, socialiniams ir emociniams mokymosi aspektams. Dauguma edukacinių terapeutų įgyja patirties tokiose srityse kaip vaikų vystymasis ar specialusis ugdymas. Daugumoje mokyklų dirba švietimo terapeutai, dirbantys su mokiniais, kuriems reikalinga mokymosi pagalba.
Edukacinė terapija padeda vaikams ir suaugusiems, turintiems mokymosi, vystymosi ir neurologinių sutrikimų. Kai kurie iš jų yra autizmas, Aspergerio sindromas, dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) ir disleksija. Apskritai, mokymosi sutrikimą rodantys požymiai gali būti susikaupimo problemos, sunkumai bendraujant su kitais mokiniais, kalbos raidos vėlavimas ir faktų išsaugojimo problemos. Mokiniui taip pat gali būti sunku susikaupti, taip pat matematikos, skaitymo ir rašymo sunkumų. Dėl šių mokymosi problemų vaikas ar suaugęs gali patirti nerimą, depresiją ar žemą savigarbą.
Edukacinė terapija neapsiriboja mokymu, nes ji sujungia edukacinius ir terapinius elementus su mokymusi. Pavyzdžiui, terapeutas ne tik padeda mokiniui matematikoje, bet ir įvertindamas, vertindamas ir taisydamas nustato to mokinio stipriąsias ir silpnąsias puses. Terapeutas taip pat remiasi atvejo valdymo tyrimais, kad nustatytų studento mokymosi problemas, susijusias su namų gyvenimu ar kita aplinka. Vėliau pedagogas dirba su studentu, kad sukurtų gydymo planą, būdingą mokymosi stiliui. Edukacinės terapijos tikslas – padėti mokiniui įveikti mokymosi problemas, sutelkiant dėmesį į stipriąsias ir įveikiant silpnąsias puses.
Vertindamas akademinius mokymosi aspektus, edukologijos terapeutas kartu su mokiniu ugdo organizacinius įgūdžius, aktyvaus mokymosi ir susikaupimo strategijas, įvairių dalykų skaitymo supratimą. Studentas taip pat lavina trumpalaikės ir ilgalaikės atminties įgūdžius bei alternatyvius studijų metodus. Edukacinė terapija apskritai padeda tobulinti mokinio skaitymo, kalbos raidos, rašymo ir problemų sprendimo įgūdžius.
Emocinė ir socialinė edukacinė intervencija orientuota į patogios mokymosi aplinkos kūrimą. Šioje gydymo srityje edukacinis terapeutas sukuria akademinės ištaisymo programą, kad pagerintų studento savigarbą ir padidintų motyvaciją mokytis. Švietimo terapija taip pat apima „terapinį klausymąsi“, siekiant nustatyti, kodėl mokinio elgesys veikia mokymąsi. Terapeutas taip pat turi sudaryti saugią aplinką, kuri leistų studentui atvirai aptarti su mokykla ir mokymusi susijusius klausimus.
Norintys švietimo terapeutai turi baigti bakalauro ir magistro laipsnius susijusiose srityse, tokiose kaip pradinis ugdymas, specialusis ugdymas, kalbos ir kalbos mokymas bei vaiko raida. Šiai sričiai taip pat reikalingas edukacinės terapijos pažymėjimas iš akredituotos kolegijos ar universiteto. Švietimo terapeutai dirba vienas su vienu su studentu namuose, privačioje praktikoje, mokykloje arba mokymosi centre pagal susitarimą.